„Liquid Loft“

Trupę „Liquid Loft“ 2005 m. įkūrė choreografas Chrisas Haringas kartu su muzikantu Andreasu Bergeriu, šokėja Stephanie Cumming ir dramaturgu Thomasu Jelineku. Trupės spektakliuose ir instaliacijose šiuolaikinis šokis jungiamas su kitomis šiuolaikinio meno formomis, siekiama sukurti darnų, visa apimantį meno kūrinį. Išskirtinai vizuali ir formali kalba, netradiciniai akustiniai scenos sprendimai bei profesionalus šokis užtarnavo „Liquid Loft“ tarptautinį pripažinimą ir garbingus apdovanojimus. 2007 m. Venecijoje vykusioje šokio bienalėje už „Geriausią pasirodymą“ trupė pelnė „Auksinį liūtą“.

Ištrauka iš “Posing project A / B”

 

„Kalbančios galvos“

Šiuolaikiniame twittertubeandfacebook aparate veikiami virtualios erdvės taisyklių susiformuoja absurdo personažai. Tiesiogiai ir gyvai šokdami scenoje atlikėjai konstruoja teksto skulptūras ir kuria naują savo įvaizdį naudodami internetinę kamerą. Pažangus šiuolaikinis spektaklis „Kalbanti galva“ atrado savo vietą virtualioje erdvėje.

Krikščioniška glosolalija[1], automatinis siurrealistų rašinys, juodojo metalo kriokimas – tai tik keletas iš daugybės kalbos ar rašymo aktų, išreiškiančių savęs atradimo viltį ir valios išbandymą pralaimint.

Socialiniuose tinkluose ūžiama dėl dirbtinės komunikacijos polifoninio vapėjimo. Nebeliko senojo atskyrimo tarp originalo ir kopijos, viskas nugula į nesaugią erdvę tarp jų.

Šiandien žmonės twitter‘ina apie save, nors rytoj jie bus visiškai kitokie. Remdamiesi bibliniu požiūriu į glosolaliją tiesiog privalome patikėti: Web 2.0 kalba per mus – per virtualios erdvės taisyklių valdomas mūsų „kalbančias galvas“.

Terminas „Kalbanti galva“ reiškia ne tik vieną iš sėkmingiausių 1970–1980 m. grojusių Naujosios bangos grupių, ji taip pat apibūdina stambiu planu nufilmuotą pašnekovą.

Tai kas yra ta sveiko proto „Kalbanti galva“, neapribota religijos ir narkotikų, kurios tikslas yra eksperimentuoti ir improvizuoti įvairiais kalbos žargonais? Tai gali būti sociologiniu žargonu kalbantis bedarbis, IT virtuozas, vartojantis techninę kalbą, naujųjų liberalų ekonomikos garbintojas diskutuojantis moksliniais terminais ar šokio teoretikas bendraujantis nekonstruktyviu karštligišku diskursu.

Be įvairių šiurkščių parodijos formų visada yra noras demokratiškai paprieštarauti, kartais vien tik trokštant išsiskirti. Dažnai tai būna ironiškas kito prestižo ir valdžios niokojimas ar jos transformavimas į kitokią formą, neleidžiant taip lengvai swageriuoti, trukdant rezonuoti ir būti išskirtiniu. Būtent tai rodoma dviejų scenoje šokančių „kalbančių galvų“ samprotaujamuoju eksperimentu.

Ištrauka iš “Kalbančių galvų”

 

Šiuolaikinės, išpūstos komunikacijos paliekamų pasekmių virtuozinė satyra.
Der Standard

Linksmą teatrinį pasirodymą Chrisas Haringas papildo naujų videotechnologijų žaidimu, tai atlikėjams ir medijoms padeda atrasti vis kitokią naują tikrovę.
tanz.at

Chrisas Haringas ir jo komanda dar kartą patvirtino savo originalų artistiškumą, ir jie tiksliai žino, kaip pateikti tai trumpiausiu keliu.
ibid

 „Kalbančiose galvose“ („Liquid Loft“) šokdami ir vaidindami Stephanie Cumming ir Luke Baio atskleidžia savo virtuoziškumą. Tai lyg Chriso Haringo juokingas komentaras apie šių laikų išprotėjusias socialines medijas.
corpus

Haringo spektakliuose įprastos video ir garso technologijos, groteskiškai iškraipančios veidus ir garsus, paverčia viską, kas vyksta ant scenos į daugiajutiminį vaizdinį.
ibid

 

Atlikimas ir choreografija: Stephanie Cumming, Luke Baio
Meno vadovas ir choreografas: Chris Haring
Kompozicija, garsas: Andreas Berger
Scenos ir šviesų dizainas: Thomas J. Jelinek
Scenografija: Gerald Priewasser
Vadyba: Marlies Pucher
Technikos direktorius: Roman Harrer
Videotechnikai: Ella Esque, Niki Passath
Tekstai: Fritz Ostermayer
Video: Michael Loizenbauer
Liquid Loft produkcija, bendradarbiaujant su „Tanzquartier“, Viena.
Premjera: 2010 12 09 „Tanzquartier“, Viena
Trukmė: 60 min.