Kauno žinios / 2012 09 28 Autorius: Indrė Brasevičiūtė 

Ketvirtadienį Kaune prasidėjo kasmetinis tarptautinis šokio festivalis „Aura‘22”. Pirmąją festivalio dieną Lietuvos publika išvydo svečių iš Austrijos bei Portugalijos kūrinius.

Kaip organizatorių žadėta, festivalio atidarymas buvo gana įspūdingas. Austrų režisierės Annie Dorsen bei atlikėjos Anne Juren spektaklis „Magiška“ nepaliko abejingų. Beveik visiškai užpildytoje „Girstučio“ kultūros ir sporto centro salėje žiūrovai spektaklio metu galėjo pasijusti ne itin patogiai. Vaizdas scenoje buvo šiek tiek šokiruojantis, verčiantis žiūrovus nejaukiai sukti žvilgsnius į šoną. Juk čia atvirai demonstruojamas absoliučiai nuogas moters kūnas, o iš jos lytinių organų traukiami medžiagos ritinėliai. Tačiau akivaizdu, jog šokiruoti, provokuoti, jaustis nepatogiai ir buvo spektaklio kūrėjų tikslas.

„Magiška“ – tai monospektaklis, kurio centre – moteris. Moteris-menininkė. Spektaklyje stipriai remiamasi feministiniu požiūriu. Per atlikėjos kūną, judesius atskleidžiamas šiuolaikinės visuomenės, ypatingai vyriškasis, žvilgsnis į moterį. Scenoje lengvai atpažįstami du pagrindiniai moters įvaizdžiai šiuolaikinėje visuomenėje: moteris kaip namų šeimininkė bei moteris kaip sekso simbolis. Pasitelkdamos ironiją spektaklio kūrėjos kritikuoja tokį visuomenės požiūrį. Po bejausmės kepėjos, šaltu veidu imančios ir vardijančios virtuvinius įrankius bei maisto produktus, ir beveidžio nuogo kūno monotoniško trypčiojimo scenų galiausiai iškyla ir kita moters pusė. Moteris skleidžiasi kaip asmenybė. Šviesa, daiktai, lendantys iš moters lytinių organų – tai tarsi vidinė energija, jos kūrybiškumo, jausmingumo veržimasis į išorę. Spektaklis „Magiška“ iš tiesų magiškas reginys, jame susipina šokis, cirko triukai, erotika, muzika.

Antrasis Lietuvos publikai ketvirtadienį pristatytas festivalio spektaklis – portugalų režisierės Né Barros „Kuriant nepažįstamąjį“ – taip pat sutraukė pilną salę žiūrovų. Spektaklis rodytas intymioje Kauno kamerinio teatro salėje, kur galima pamatyti net mažiausią atlikėjų krustelėjimą, išgirsti kvėpavimą ar pajusti prakaito kvapą.

Scenoje pasirodo du atlikėjai. Vienas jų (Flávio Rodrigues) – šokėjas, antrasis (Jorge Queijo) – realiu laiku kuria muziką. Čia toliau tęsiama nuogumo tema. Šįkart scenoje – nuogas vyro kūnas, tačiau reprezentuojantis ne vyrą, bet žmogų. Spektaklio „nepažįstamasis“ – kiekvienas iš mūsų, kuriantis savo pasaulį. Nuogumas čia nedvelkia jokiu vulgarumu. Nuogumas nėra tikslas, tai priemonė išreikšti vidinę žmogaus kaitą. Nusirengdamas ir vėl apsirengdamas, šokėjas tarsi parodo žmogaus „savęs“ paiešką, kitimą. Spektaklį gaubia ypatinga jaukumo aura, kurią sukurti padeda gražūs, plastiški šokėjo judesiai, įspūdį palieka ir scenoje kuriama muzika.

Straipsnis iš: http://www.kaunozinios.lt/naujienos/aura22-magiskasis-sokio-ketvirtadienis_61293.html