Alias / Guilherme Botelho | Šveicarija


Devyniolikmetis Guilherme Botelho į Ženevą atvyksta iš San Paulo pakviestas į Ženevos Didžiojo teatro baletą jo direktoriaus Oscar Araiz. Po dešimties metų nuotykių, paieškų ir pasirodymų Guilhermo suvokia, kad elitistinis, konceptualus tuomet Ženevoje dominuojantis požiūris į šiuolaikinį šokį, ne jam. Jis nenorėjo kurti žmonėms, kurie išėję iš spektaklio galiausiai pasakytų – nieko nesupratau. Tad Guilhermo sukuria kompanija Alias. Jis trokšta šokti kitaip, tiesiogiai paveikti auditorijas, priversti jas atsigręžti į save. Jis nori kurti kartu su šokėjais, įsiklausyti į jų kūnus, į tai ką jie nori pasakyti, todėl kad būtent šokėjai kuria pasirodymą. Jo pastatymai kartais fantastiniai, tarsi susapnuoti ir trapūs, dažnai balansuoja ant neįmanomumo ribos.

Sideways rain from Alias/Guilherme Botelho on Vimeo.

„Šoninis lietus“/60 min. (N-18)Premjera

Visa jau buvo čia. Viskas judėjo dar prieš žmogui pasirodant. Judesys buvo pirma ir jis tęsėsi tęstinume. Nenumaldomas judėjimas gimė iš kometų, akmens, jūros ir kiekvienos bakterijos. Judriosios dalelės blaškėsi ieškodamos joms nesuprantamo magnetizmo. Kūnas galintis judėti į priekį gimė iš vandens ir akmens, jis težino tokį judėjimą ir nepaslankumas slegia jo krūtinę. Vedamas noro išplėsti save, savo asmeninę visatą jis juda. Tokia žmogaus prigimtis.

Jis parpuola ir jis keliasi, jis parpuola ir jis dingsta, tuomet iš šešėlių gilumos jo ateina pakeisti beasmeniai žmonės, išnyrantys iš kiekvienos kasdienybės akimirkos. Kartais jie būna nefunkcionalūs, kartais atskilę nuo minios, brutaliai sustingę vidury niekur. Jų nemobilumas toks, kuris rizikuoja tik akimirka, tam kad atsiduotų išraiškai, kuri galbūt bus asmeniškesnė, patikrinta tylos ir atspindės žmogiškąją patirtį. Mylinčiojo gestas, kai akys pasimetusios kitame, o regėjimo taškas tik kartais sustoja kūne ar dvasioje. Neįmanomas nemobilumas norint patraukti tai kas neįmanomą, norint pasiekti atskirtį arba ryšį.

Žingsniai, judesiai, pasitempęs žmogus. Iškėlęs galvą jis palieka savo gimtąjį paplūdimį, žemę ir purvą. Kryptingai juda siekdamas atsiskirti nuo visuotinio įnirčio. Jis stengiasi kirsti kelią neidamas į priekį, net nenorėdamas, tačiau kursas jį dominuoja. Galva iškelta, jis desperatiškai bando pabėgti, ranka prispausta prie jo paties centro ir jis mano, kad tai visatos centras – jo ranka padėta ant pilvo. Jis sutinka kitą, tokį patį kaip jis pats, tačiau tik vieną kartą. Nepaisant to kiekvienas paklūsta pirmapradžiam tikslui, judėti į priekį kas beatsitiktų. Kitaip žmogus išnyks pats savyje. Todėl kiekvienas pasirenka šį negailestingą kelią. Todėl neįmanomybė veda pirmyn.

Trukmė: 60 min.

Choreografija: Guilherme Botelho
Asistentė: Madeleine Piguet Raykov
Šokėjai: Stephanie Bayle, Remi Benard, Stanislav Genadiev, Erik Lobelius, Philia Maillardet, Alessandra Mattana, Ismall Oiartzabal, Madeleine, Piguet Raykov, Julien Ramade, Claire Marie Ricarte, Adrian Rusmali, Candide Sauvaux, Nefeli Skarmea, Christos Strinopoulos.
Kostiumai: Marion Schmid, Julia Hansen
Muzika: Murcof (Fernando Corona)
Apšvietimas ir techninė režisūra: Jean-Philippe Roy (TBC)
Scenografija: Guilherme Botelho, Stefanie Liniger
Scenos dizainas: Stadttheater Bern, Atelier GGN-Martin Rautenstrauch
Techninis režisierius: Barthelemy Mc Cauley
Administravimas: Cecile Buclin
Komunikacija ir koncertinių turų organizavimas: Richard Afonso
Nuotraukos: Jean-Yves Genoud

Spauda:

Kūrinys pasižymintis lakia vaizduote, tuo pat metu neraminantis, juokingas, rezonuojantis.
D. Goldschmidt-Clermont, Le Courrier, Šveicarija

Pripažįstu, Alias šokėjai įspūdingi, tiek kaip aktoriai, tiek kaip šokėjai<...>. Neturėtumėte praleisti jų pasirodymo. Jie priverčia užsinorėti kitą dieną pasirodyti darbe šiek tiek laisviau surištu kaklaraiščiu. Tam, kad galėtumėt įkvėpti.
L’Orient du Jour, Libanas

Atgal