Lina Sabaitytė | MiestoIQ.lt

Vos įrudenėjus, rugsėjo 18-26 dienomis Vilniuje ir Kaune vyks 20-asis tarptautinis modernaus šokio festivalis, kurio programa šiais metais itin gausi. Jubiliejinio festivalio proga organizatoriai siūlys įvairiausių naujovių. Dar menkai susipažinusiems su šiuolaikinio šokio subtilybėmis padovanos nemokamą reginį ant M. Žilinsko dailės galerijos sienos, kur bus parodytas vertikalus šokio spektaklis.

Kaip pasakojo pati teatro „Aura“ vadovė Birutė Letukaitė: „Kaunas gali didžiuotis, kad turi tokį renginį, būtent Laikinoji sostinė ir buvo šiuolaikinio modernaus šokio lopšys, Lietuvoje mes pradėjome pirmieji. Šių metų festivalis bus tikrai didelis, nors finansai ir nebuvo atitinkantys to, ką mes susiplanavome, bet norime, kad publika pamatytų tai, ką galime pakviesti geriausio ir įdomiausio. Programa yra labai įvairi, po truputį formuojama į šiuolaikinį šokį, šiuolaikinį meną.“

Festivalio organizatoriai pabrėžia, kad „dar Tarybų Sąjungos sudėtyje (1989 m.) pradėjęs eksperimentų ir naujų atradimų kelią – šiais metais pristato bene stipriausią programą per festivalio istoriją. Trupės į festivalį atvyksta iš Brazilijos, Ispanijos, Lenkijos, Prancūzijos, Italijos, Čekijos, Vokietijos, Lietuvos ir Šveicarijos“.

Pristatydama šių metų programą B. Letukaitė išskyrė kelis, ją asmeniškai, labiausiai sudominusius pasirodymus: "A.lter S.essio" (Prancūzija / Japonija), juos buvau mačiusi Norvegijoje, tad galiu pabrėti, kad kauniečiai nėra matę tokio spektaklio. Aš jį vadinu XXII amžiaus kūriniu - viena šokėja atrodo kaip ateivė iš kitos planetos, veiksmas vyksta vidury, apsuptas žiūrovų, o ateinant į spektaklį buvo dalinami ausų kištukai, nes buvo paleista intensyvus garsas, nors aš jų nenanaudojau. Šis spektaklis paliko ypatingai didžiūlį įspūdį, todėl mes labai norėjome  būtent šią trupę pasikviesti į Kauną, norėjome parodyti, kaip kūnas, technologijos ir garsas gali kartu kontaktuoti, o rezultatas gaunasi labai įdomus".

"Labai diaugiuosi "Auros" ir Ispanijos "Manantiales" teatro projektu "Atvirų akių panoramos". Šis teatras jau dalyvavo mūsų festivalyje praeitais metais. Po to jie sugalvojo projektą, į kurį pasikvietė du "Auros" šokėjus, jie visą mėnesį dirbo Ispanijoje, vėliau, nuo rugpjūčio mėnesio visi atvaiavo į Kauną. Spektaklis bus rodomas Birštone, Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune, o spalio mėnesį yra numatyta 17 koncertų Ispanijoje, įvairiuose festivaliuose." - pasakojo B. Letukaitė.

Teatro "Aura" vadovė džiaugiasi ir dar viena festivalio naujiena: "Pirmą kartą festivalyje turėsime šveicarų trupę Alias. Jie pristatys visai naują premjerinį spektaklį, kurio galutinės versijos mes patys nematėme, stebėjome tik video įrašą, bet mes pasitikime šio spektaklio kokybe, taip kaip daugelis gali pasitikėti, pavyzdžiui, Gintaro Rinkevičiaus orkestro koncertu ar pan. Kai eini ir inai, kad kokį kūrinį beišgirstum, tai bus aukščiausias profesini lygis, taip ir ši trupė, iūrovai galės pamatyti aukštą profesinį lygį. Taip pat, dalyvaus svečiai iš Brazilijos, bet apie jų projektą aš sakau - "katė maiše", nes mes nematėme spektaklio, tik ištraukas, bet jie laikomi geriausia Brazilijos eksperimentine trupe, kuri stato šiuolaikinio šokio spektaklius. Sumanėme surizikuoti, nes brazilai dar nėra dalyvavę mūsų festivalyje ir tikimės, kad publika nenusivils."

Iš senesnių festivalio dalyvių Birutė paminėjo Karel Vanek iš Vokietijos: "Jo spektaklyje dalyvaus ir Lina uodiukaitė, buvusi "Auros" šokėja. Karel Vanek seniau šoko su ilgalaike partnere Eva Černá, kuri prieš kelis metus mirė, jie mūsų festivalyje dalyvavo jau tris kartus".

Šiais metais teatras "Aura", kaip šeimininkai, pristatys dvi premjeras. Viena iš jų bus atidaromas festivalis Kaune, tai bendras treatro "Aura", kompozitoriaus Gintaro Samsono ir Šv. Kristoforo kamerinio orkestro projektas "Lietaus reminiscencijos/Išplautas dangus".

Kompozitorius Gintaras Samsonas džiaugiasi galėdamas dalyvauti šiame festivalyje: „Man didelė garbė, kad mane pakvietė sudalyvauti šiame festivalyje. Šiek tiek simboliška, kad pati pirma premjera vyks mano gimtajame mieste. Kalbant apie „Lietaus reminiscencijos /Išplautas dangus“, galiu pasakyti, kad tai koliažo principo kūrinys, šokio trupės dalyvavimas jame yra visiškai organiškas. Nors mūsų požiūriai ir mintys apie šį kūrinį gali būti skirtingos, tačiau, kas gerai žino koliažo techniką gali suprasti, kad ten technikos yra visokiausios, o svarbiausia – galutinis rezultatas. Aš tikiuosi, kad mums pavyks pasieti jį tokį, kokio norime. Labai džiaugiuosi, kad Donatas Katkus sutiko groti, tad, aš manau, kad iš muzikinės pusės kūrinys bus padarytas kiek įmanoma geriau, šokėjai taip pat labai geri.

Birutė Letukaitė antrindama kompozitoriui pridūrė: "Šis projektas, tai šiokia tokia naujovė ir eksperimentas, iššūkis mums. Kadangi XX a. pradžioje choreografas buvo išlaisvintas nuo muzikos priklausomybės, turėjo laisvę, todėl klausant kompozitoriaus sukurtos muzikos buvo savotiškas sunkumas ir įdomumas surasti santykį su muzika. Šį projektą aš pavadinčiau "work in progress", kaip eskizas, nes, aš manau, kad jį būtų galima vystyti ir vystyti, su kiekviena diena ateina vis naujų minčių. Šokėjai taip pat bus kitokie - tokios "Auros" dar niekas nematė, čia bus ir aktorystė, ir performansas - viskas čia ir dabar. Man pačiai įdomu galutinis rezultatas, jei mes jį vystysim toliau, kiekvienas spektaklis turėtų būti vis kitoks".

Dar vienas teatro „Aura“ projektas – kartu su Ispanijos teatru „Manantiales“, kaip tik šiuo metu dar statomas spektaklis-premjera „Atvirų akių panoramos“. Spektaklis statomas remiantis dviejų menininkų gyvenimo istorijomis, tai Jonas Mekas ir ispanų poetas Federico García Lorca. Šio projekto režisierius trumpai pasakoja, kaip jis pats suvokia šokį: „Choreografija, tai į sceną atnešimas kažko tokio, kas būtų susiję su gyvenimišku muziejumi, kitaip pasakius, šokis yra kažkas susiję su ritualais ir rituališkumu. Spektaklio metu, gyvenimiškas judėjimas yra atnešamas į sceną. Toks kasdieniškas žmonių judėjimas ritualizuojamas scenoje, tai tampa ritualu ir, tuo pačiu, šokiu“. Šio spektaklio kūrėjai išlieka anonimais ir kaip teigė Birutė Letukaitė – „anonimiškumas čia turi savo vaidmenį. Šokėjai, kai kuriose scenose bus užsidengę juodais gaubtuvais, o tai vieno iš Ispanijoje vykstančių judėjimų apranga, kur žmonės einantis į demonstracijas, bet visi išlieka anonimais. Demonstrantai kovoja už neteisybę ir panašius dalykus.“

Festivalio koordinatorė Gintarė Masteikaitė pabrėžė, kad šių metų festivalyje vyraus netradicinės erdvės: „Turime didelių iššūkių, netradicines erdves pritaikyti šokio teatrui, jų turime įvairių, tai ir Verslo lyderių centro (BLC) konferencijų salė, ir buvusios „Lituanicos” gamyklos patalpos, ir M. Žilinsko dailės galerija. Kitos teatrinės erdvės - Kauno valstybinis dramos teatro „Penktoji salė“, „Girstučio” kultūros rūmai ir kt. Festivalio atidarymas vyks Kauno paveikslų galerijoje, kur bus pristatytas Birutės Letukaitės ir Gintaro Samsono projektas. Nemokamas pasirodymas bus dovanojamas rugsėjo 25 d. visiems norintiems pamatyti, kaip ant M. Žilinsko dailės galerijos sienos bus atliekamas vertikalus pasirodymas“.

Dar viena šių metų festivalio naujovė yra ta, kad bus įkurtas infocentras ir festivalio paroda, pristatanti visą festivalio istoriją, bus eksponuojamos nuotraukos ir video medžiaga, pristatomos šiuolaikinio šokio knygos, lankstinukai ir kita įdomi informacija. Festivalio metu vyks workshopai - trupių choreografai bei šokėjai ves užsiėmimus tiek profesionalams, tiek pradedantiesiems. Taip pat, bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universitetu bus vedami teoriniai seminarai apie šiuolaikinį šokį.

Praėjus dvidešimčiai metų festivalio organizatoriai yra pasiryžę radikalioms naujovėms. "Šiais metais mes užversime praėjusių dvidešimties metų puslapį, iki šiol festivalis vadinosi "Tarptautinis modernaus šokio festivalis". Iki šiol festivalis tilpo į modernaus šokio rėmus, tačiau mes einame į priekį ir pereiname į šiuolaikinio šokio sritį. Atėjo laikas keisti pavadinimą, nes jis neatitinką tikslios festivalio koncepcijos, mūsų festivalis gali priimti tokius pasirodymus, kurie yra daugiau šiuolaikinis šokis. Šiais laikais, tai nėra tik šokis, kokį įsivaizduoja kai kurie žiūrovai, tai daugiau performansas, įvairių meno žanrų susiliejimas ir pan. Šiuo metu mes ieškome naujo pavadinimo festivaliui." - teigė Birutė Letukaitė.

Festivalio organizatoriai pastebi, kad „nemaža dalis trupių nagrinėja jausmų, dvasinės pusiausvyros temas“. Šiuolaikinio šokio koncepcija apjungia ne vieną meno rūšį, o gilesnis žvilgsnis į opias problemas suteikia savotiško sodrumo kiekvienam pasirodymui. Galbūt dvidešimt metų pratinti prie naujų šiuolaikinio meno tendencijų Lietuvos žiūrovai subręs dar didesnėms permainoms, atkeliaujančioms iš užsienio šalių? „Jausmai perteikiami kūno judesiais, nepatogus teatras, intensyvūs tapatybės tyrinėjimai ant scenos. Įvairių disciplinų menininkai bendradarbiaujantys tam, kad žiūrovas galėtų pamatyti naująjį šokio teatrą ir šiek tiek atlaisvinti darbinį kaklaraištį“ – taip festivalį pristato jo organizatoriai.

Atgal