RIBOS. Tarptautiniame festivalyje penkias dienas virė diskusijos apie moderniojo šokio ribas ir ateitį.

Vėjūnė INYTĖ
LS korespondentė
2008-10-07

Penkias dienas Kaune trukęs 18-asis tarptautinis moderniojo šokio festivalis pažėrė ne tik šio žanro, bet ir kitų šiuolaikinio meno stilių mišinio projektų.

Festivalio publika noriai rinkosi ne tik įprastas koncertams ir spektakliams skirtas erdves ir moderniojo šokio pastatymus.

Naujovių įvairaus amžiaus ir pomėgių kauniečiai ir miesto svečiai ieškojo multimedijos projektais vadinamuose festivalio renginiuose.

Idėjų ieškojo ir fantastas

„Festivalyje lankausi pirmą kartą. Iš jame pamatytų projektų galima pasisemti įvairių idėjų“, – prisipažino televizijos laidos „Negali būti“, pasakojančios apie mokslinę fantastiką primenančius atradimus, vedėjas Rolandas Maskoliūnas.

Publikos gretose sukinėjosi ir Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Liutauras Varanavičius. Pasirodė, kad jis festivaliu domisi jau 18 metų. Jam įdomu pamatyti, ką sumano ir kauniečiams pristato buvę jo bendramoksliai VDU, prisidedantys prie festivalio gyvavimo iki šiol.

L.Varanavičiui taip pat patiko netradiciniai spektakliai, kuriuose jam buvo smagu neįprastai leisti savaitgalį.

Stebėjo svetimus gyvenimus

Festivalio programa domėjosi ir konkurso „Mis laikinoji sostinė 2007“ laimėtoja Greta Kazlaitė su vyru Konradu Kupstu. Jiems patiko, kad festivalyje galima pamatyti ir įvairių šalių moderniojo šokio tendencijas, ir menininkų kuriamus judesio bei garso performansus.

„Įdomu, kaip jaučiasi atlikėjai, kai į juos žvelgiama pro rakto skylutę? Menininkams gal net įdomiau stebėti į juos žvelgiančios publikos akis ir reakcijas“, – apie šeštadienio vakarą Radijo gamyklos ceche vykusį koncertą svarstė pora.

Šeštadienis daugiausia buvo skirtas multimedijos projektams. Radijo gamyklos buvusiame ceche projektą „Peep dance“ pristatė Izraelio trupė „Tami Dance Company“.

Po jų uždarame gamyklos kieme ugnimi žongliravo šokio studija „Ugnies ratas“. Po įspūdingo pasirodymo publika vėl buvo pakviesta į cechą, kuriame naktinėjimą aplink įkurtą barą tęsė didžėjai ir ištvermingiausi festivalio lankytojai.

Duetas sukėlė diskusijas

Publika aptarinėjo ir šeštadienį Kauno valstybiniame dramos teatre vykusį Vokietijos Rainsbergo muzikos akademijos multimedijos spektaklį „Aukso veršis“. Čia su studentų šokiu buvo supinti scenografiniai efektai ir akrobatikos elementai.

Ne mažiau komentarų sulaukė penktadienį kino teatre „Romuva“ pristatytas Skaidros Jančaitės ir latvių Simonos Orinskos bei grupės „PuseH PuseW“ multimedijos spektaklis „Akys, virpančios mano keliuose“.

Vieni buvo įsitikinę, kad griauti nusistovėjusios buto šokio tradicijos buvo neverta.

Kiti manė, kad kiekvienas laikas turi savo garso ir judesio išraišką, todėl filosofinės buto tradicijos, suderintos su šiuolaikine kūno kalba, didžėjais ir poezija, pasirodė kaip įdomus eksperimentas.

Festivalio rengėjas Kauno šokio teatras „Aura“ įsitikinęs, kad jų tikslas supažindinti publiką ne tik su moderniojo šokio, bet ir su įvairiomis šiuolaikinio meno jungtimis išliks ir ateityje.

Dienraščio „Lietuvos rytas“ priedas „Laikinoji sostinė“
2008 m. spalio 7 d., antradienis, nr. 229 (5394)
 

Atgal