Milda Urbonaitė

Vakar Klaipėdoje prasidėjo aštuonioliktasis tarptautinis Kauno šokio teatro „Aura“ modernaus šokio festivalis. Iki spalio 6 dienos trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – vyksiantis renginys jau tapo ne tik Kauno miesto tradicija, bet ir visos Lietuvos svarbiu kultūriniu įvykiu.

Pirmą kartą Kaune modernaus šokio festivalis buvo surengtas dar 1989 m. ir sulaukė dėmesio tiek šalyje, tiek tarptautiniu mastu. Festivalio rengėjai pasakojo visu savo egzistavimo laikotarpiu šis festivalis ne tik supažindina žiūrovus su šiuolaikinio šokio tendencijomis, tačiau kartu ir plečia šokio suvokimo ribas, suteikia galimybę pamatyti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio menininkų kūrybą.

Originali programa

Klaipėdoje pirmojo festivalio vakaro metu žiūrovams buvo pristatyta premjera – tarptautinis šokio projektas „Body Babel“ (“Kūno Babelis“), kuriame dalyvavo įvairių Europos šalių (Armėnijos, Belgijos, Ispanijos, Lietuvos, Slovakijos, Turkijos) šokio artistai. Vis dėlto oficialus šokio fiestos atidarymas įvyks šiandien Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto koncertų salėje, įspūdingu Lietuvos šokių su ugnimi studijos „Ugnies ratas“ šviesos spektakliu.

Visą festivalio savaitę įvairiose erdvėse savo spektaklius ir pasirodymus žiūrovams pristatys šokio trupės, atlikėjai ir choreografai iš Belgijos, Izraelio, Vengrijos, Vokietijos, Šveicarijos, Švedijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, kitų šalių. Tarp jų, kaip sakė organizatoriai, ir pripažinti, ir iki šiol negirdėti vardai su unikaliomis programomis. Kaip jau ir įprasta šiame festivalyje, menininkai savo pasirodymuose stebins ne tik šokiu, bet ir įvairiomis scenos menų jungtimis, audiovizualiniais kūriniais.

Kitas laikas ir vieta

Kaip pasakojo Birutė Letukaitė, festivalio direktorė ir meno vadovė, šių metų renginyje nauja ir netikėta yra gana neįprastos Lietuvoje pasirodymų erdvės. Tai – Kauno kino teatras „Romuva“ bei Kauno radijo gamykla. Kaip sakė p. Letukaitė, modernaus šokio spektakliai visame pasaulyje neapsiriboja tik teatrinėmis scenomis, menininkai kuria specialius pastatymus, kurie reikalauja neįprastos vietos.

Įdomu ir tai, kad ir „Romuvoje“ ir Kauno radijo gamykloje pasirodymai vyks naktį. Kino teatre spalio 3 dieną bus parodytas bendras Lietuvos ir Latvijos menininkų kūrybinis darbas – multimedijų spektaklis „Akys, virpančios mano keliuose“, o spalio 4-osios vėlų vakarą Kauno radijo gamykloje žiūrovai pamatys unikalų Nimrodo Frydo (Nimrod Freed), Izraelio choreografo, šokio projektą „Peep Dance“ (“Šokis žvilgčiojančiam slapčiomis“).

Kiti spektakliai vyks Kauno Vytauto Didžiojo universiteto koncertų salėje, Kauno valstybinio dramos teatro Didžiojoje salėje, o paskutinis festivalio vakaras bus kartu ir vienintelis vakaras Vilniuje. Nacionalinio dramos teatro didžiojoje salėje Šveicarijos šokio trupė „Compagnie drift“ pristatys savotiškos poezijos kupiną kūrinį „Amours et delices“ (“Meilės ir malonumai“).

Reikia kurti tradiciją

Kaip kalbėjo p. Letukaitė, festivalis dar nė karto nesiskundė dėl žiūrovų. Tai, anot jos, maloniai stebina užsienio menininkus, jie nesitiki, kad šalyje, neturinčioje stiprios šokio mokyklos, kyla toks susidomėjimas. Anot p. Letukaitės, tam, kad Lietuva galėtų pakilti iš dabartinio lygio į profesionalesnį, reikia sulaukti, kol užaugs naujos kartos, galinčios kurti tradiciją. Vis dėlto ji tikino, kad po truputį judama į priekį: „Vakaruose šokio vystymosi skatinimui yra skiriami centrai, sukurta finansavimo sistema, leidžiamos knygos. Mes mokomės iš Vakarų, patys važinėjame ir kviečiamės choreografus, statome spektaklius, auginamės žiūrovą.“

„Verslo žinios“, 2008 spalio 1 d.

Atgal