English version
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   
 


17-asis modernaus šokio festivalis baigėsi pasauline „Carminos Buranos“ premjera | Vituolis Joneliūnas


2007-10-09

Spalio 4–8 dienomis Kaunas gyveno modernaus šokio ritmu – čia vykusiame 17-ajame modernaus šokio festivalyje savo naujausius spektaklius parodė ne tik retai gintinėje pasirodantys šalies modernaus šokio šokėjai, bet ir svečiai iš Ispanijos, Kanados, Italijos, Izraelio.

Festivalio metu kauniečiai pagaliau turėjo galimybę pamatyti kompozitoriaus Vytauto V. Jurgučio ir miestą įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose garsinančio šokio teatro „Aura“  multimedinį šokio projektą „Time line“ – tarpdisciplininį šokio performansą su instaliacijos elementais, kuriame, pasitelkiant elektroninį garsą, skaitmeninį vaizdą, lazerio spindulių metamorfozes ir precizišką šokėjų judesių plastiką, siekiama atskleisti žmogaus akims nepastebimą santykį tarp energijos, erdvės, materijos ir laiko. Kauniečiai buvo sužavėti savo miesto šokėjais, apie kurių sėkmę tarptautiniuose festivaliuose dažniausiai sužinodavo tik iš spaudos, nes šis projektas pagaliau buvo parodytas ir Kaune. Tai pasakytina ne tik apie „Auros“ fenomeną.

Festivalio scenoje kauniečiai turėjo galimybę pamatyti ir kitų Lietuvos trupių, kurios, kaip ir „Aura“, geriau žinomos užsienyje, o ne Lietuvoje, spektaklius. „Menų spaustuvė“ parodė muzikos ir šokio spektaklį „Trimatrix. Trys judėjimai“, kuris remiasi perkusininko Tomo Dobrovolskio specialiai sukurtos muzikos formos jungiamomis trimis skirtingomis polimetrinėmis linijomis. Spektaklio idėjos autoriaus T. Dobrovolskio sumanymą šias ritmines linijas išreikšti vizualiai įgyvendino choreografė Loreta Juodkaitė, sukurdama tris skirtingas choreografines linijas kartu su baleto šokėjais Igoriu Zaripovu ir Andriumi Žužalkinu. Tas pats sakytina ir apie šokėjo, choreografo ir pedagogo Vyčio Jankausko šokio trupės spektaklį „Žinia“.

„Kokoro dance“ trupė iš Kanados, savo kūriniuose sujungianti Rytų ir Vakarų estetikas, parodė spektaklį „Iki rytojaus, & iki rytojaus, & iki rytojaus...“ („To-Morrow, & To-Morrow, & To-Morrow...“). Prieš penkerius metus susikūrusi trupė iš Ispanijos „Medea73“, kurioje šoka šokėjai iš Argentinos, Ispanijos, Vokietijos, Kolumbijos, Portugalijos ir Didžiosios Britanijos, spektakliu „Mnemosine“ atkreipė dėmesį į asmeninius individo atsiminimus ir juos kolonizuojančią įtaką, kurią sukuria asmeniniai ir istoriniai įvykiai bei technologinių naujovių poveikis.

Ronna Ziv šokio grupė „Ronna Ziv Dance Group“ iš Izraelio atliko sėkmingai „Tanzwochen“ festivalyje Drezdene ir „Palėpės“ teatre Leipcige parodytą programą „Dešimt minučių vyresnis“, kurią sudaro du kūriniai – „Steady look“ ir „Punch line“, pasakojantys dešimt minučių  trunkančią skirtingų personažų istoriją.

Žiūrovai buvo kviečiami ir į naktinius spektaklius Kauno kameriniame teatre. Choreografo Sylvio Dufrayer įkurta šokio trupė „Sylvio Dufrayer Dance Company“ iš Italijos, kuri siekia skleisti brazilų modernųjį šokį, atspindintį Brazilijoje egzistuojančią kultūrinę ir socialinę įvairovę, parodė spektaklį „GROCOIÓ“.

Festivalį Kaune užbaigė pasaulinė Carlo Orffo „Carminos Buranos“ premjera, kurią pristatė tiesiai po premjeros Kipre į Lietuvą atvykusi „Kamea“ šokio trupė „Kamea Dance Company“.iš Izraelio.Kadangi festivalio rengėjai remia Vilniaus-Kauno dipolio idėją, šią pasaulinę premjerą galėjo pamatyti ir sostinės žiūrovai.

Paklausta, kaip vertina 17-ąjį tarptautinį modernais šokio festivalį, Kauno šokio teatro „Aura“ vadovė Birutė Letukaitė džiaugėsi, kad šįmet taip smarkiai pagausėjo publikos.„Visuose festivalio spektakliuose laisvų vietų beveik nebuvo. Emociškai tai labai gerai. Festivalio dalyviai labai džiaugėsi jo atmosfera. Galbūt tuo Kauno festivalis ir skiriasi nuo festivalio „Baltijos šokis“, kurio dalyviai neturi vietos, kur galėtų pabendrauti, negali aplankyti muziejų ir naujausių parodų“, – festivalio įspūdžiais dalijosi „Auros“ vadovė.

Kai kuriuos festivalio žiūrovus šokiravo nuogi šokėjų kūnai. Pasiteiravus apie tai, B. Letukaitė teigė, kad nuogo kūno festivalio spektakliuose buvo ne tiek jau daug. „Lietuvos žiūrovų reakciją į nuogą kūną būtų galima pavadinti liguista, nes Vakaruose nuogas kūnas yra įprastas dalykas. Spektaklių kūrėjai ten siekia eksponuoti ne nuogą kūną, o tai, kas slypi už jo. Pavyzdžiui, asmeniškai man patinka žiūrėti į nuogą kūną, kuo jis netaisyklingesnis, tuo įdomiau. Mūsų publikai atrodo kitaip – jeigu kūnas nuogas, jis turi būti idealiai gražus. Bet spektaklis juk ne manekenių ar gražuolių konkursas. Japonų kultūroje kuo senesnis žmogus, tuo jis gražesnis, ten šoka net ir 90-mečiai. Todėl labai džiaugiuosi, kad mūsų festivalis, pristatydamas labai įvairias šokėjų trupes,, publikai suteikia galimybę susipažinti su įvairiais modernaus šokio žanrais“, – sakė B. Letukaitė.

Kad Modernaus šokio festivalis Kaune tarptautinis įvykis, rodo ir publikacijos žurnale „Ballet/Tanz“, išspausdinusiame ne tik šio festivalio anonsą, bet ir informaciją apie kitą, jau 18-ąjį modernaus šokio festivalį, kuris kitąmet įvyks Kaune.

Vituolis Joneliūnas

Bernardinai.lt

Atgal



© 2007 dancefestival.lt Pagaminta mamaikoj