YOO RA JUNG (Pietų Korėja)

 

PAGARBA (spektaklis)

Choreografija: Yoo Ra Jung
Atlikėjai: Yoo Ra Jung, Jumi Baek
Muzika: Ludovico Einaudi-Divenire Albumn
Premjera: 2013
Trukmė: 20 min.

Nesibaigiančios kliūtys ir konfliktai,
Kalba neišreiškiama realybė,
Vyras ir moteris – vienas priešais kitą, praradę pagarbą.

 

Didžiausias žmogaus troškimas – būti gerbiamam. Nėra nieko stipresnio. Tačiau pirmiausia mes pamiršome pagarbą sau ir tai turėtume pripažinti. Judesio forma yra neapčiuopiama, tai tik laikinas vaizdas, ji egzistuoja tarsi nematoma tavo paties pusė.

 

Nuotraukų autorius – Hanfilm.

Respect_by Hanfilm (4) Respect_by Hanfilm (3) Respect_by Hanfilm (7) Respect_by Hanfilm (6)

 

 

 

 

 

 

YOO RA JUNG

Kurdama choreografiją Yoo Ra Jung koncentruojasi į šiuolaikinių žmonių santykius. Ji kelia klausimus apie savo pačios egiztenciją, kurią stimuliuoja susidūrimas su kitais. Ankstesni Y. Jung darbai: „Vėl kelyje“ (2013), „Kur tu dabar esi? (2012), „Vienišas“ (2012), „Įžeidimas“ (2011).

 

 

JAE SEUNG KIM (Pietų Korėja)

 

DŽENTELMENAS (spektaklis)

Choreografija ir atlikimas: Jae Seung Kim
Choreografijos asistentas: Jang Yun Na
Garso režisierius: Lee Aram
Muzikos atlikimas: Lee Aram (DaeGum), Yeo Seongryong (JangGu)
Premjera: 2013
Trukmė: 17 min.

2013 m. „Džentelmenas“ pelnė Didijį prizą Seulo tarptautiniame choreografijos festivalyje, solinio šokio kategorijoje.

„Džentelmenas“ yra korėjietiškas spektaklio pavadinimas, kilęs iš kiniško rašmens “子”, kuris simbolizuoja vaiką išskėstomis rankomis ir reiškia „sūnų“. Naudodamas šį simbolį, menininkas siekia atvaizduoti vyrą, kuris yra vyras, mylintis moterį, ir tuo pat metu – moters sūnus.

„Džentelmenas“ remiasi Hanryang-mu – tradiciniu koriejiečių vyrų šokiu. Spektaklyje tyrinėjamas eksperimentinio kvėpavimo spektras ir kartu ieškoma naujos judesio estetikos, išskiriančios jį iš tradicinių korėjietiškų šokių. Analizuojant jau minėto Hanryang-mu šokio metu atliekamus judesius bei kvėpavimą, nepertraukiamas judesys dekonstruojamas į atskiras dalis, vėliau vėl sujungiant sukuriamas šiuolaikinis judėjimas. Spektaklio muzika iš dalies atkartoja tradicinės didelės bambukinės skersinės fleitos, vadinamos DaeGeum, melodijas bei panašius į tradicinio korėjietiško smėlio laikrodžio formos būgno, vadinamo JangGu, rimtus. Kartu spektaklyje skambanti muzika apjungia ir atskleidžia „jeong – jung – dong“ (ramybė tarp judesių) stilių, linksmumą ir estetiką, įterptą į tradicinę korėjiečių kultūrą. Tačiau tuo pačiu nepamirštama ir įvairovė, sukurianti unikalią aplinką, taip integruojant skirtingus, tačiau vienas kitą papildančius elementus į vieną visumą.

Nuotraukų autorius – Kim Hoon.

Gentleman_photo by Kim Hoon Gentleman_photo by Kim Hoon (3) Gentleman_photo by Kim Hoon (2)

 

 

 

 

 

 

JAE SEUNG KIM

Jae Seung Kim baigė Šokio mokyklą Korėjos nacionaliniame menų universitete Seule, kur įgijo ir vaizduojamosios dailės balakauro bei magistro laipsnius. Dankook‘o universitete jis baigė doktorantūrą. Garsus šokėjas bei kylantis choreografas išsiskiria neįprasta šokio technikoma, apimančias modernųjį ir tradicinį šokį. Būdamas vykdantysis kompanijos „Maholra“ direktorius, jis pristatė intriguojančių choreografinių bandymų, tarp jų „Corea Ura“, „Honpuri“ ir kt.

Menininkas buvo apdovanotas aukso medaliu 37-jame „Dong-A Dance“ konkurse Seule ir 2011 m. buvo atrinktas dalyvauti Atlikimo menininkų ugdymo programoje kylanties choreografams, kurią remia Korėjos menų taryba (ArKo).

Daugiau apie atlikėją – https://www.facebook.com/MaholraCompany

ROH ŠOKIO PROJEKTAS (Pietų Korėja)

 

MAGIŠKOJI AKIS (spektaklis)

Choreografija: Jung Sik Roh
Atlikimas: Jung Oh Ha, In Young Hwang, Min Woo Bae, Boram Lee, Ji Eun Heo, Min Kyung Yoo, Jin Joo Ahn, Ji Hei Choi
Tekstas: Hey Jeon Hong
Muzika: Sun Ho Ryu
Kostiumai: Kyung Seul Bae
Scenografija: Jong Young Lee
Apšvietimas: Jung Hwa Kim
Premjera: 2011
Trukmė: 40 min.

2013 m. „Magiškoji akis“ pelnė Didįjį prizą grupinio šokio kategorijoje, Seulo tarptautiniame choreografijos festivalyje.

„Žvilgsnio indukcijos“ technika arba taip vadinamoji „Magiškoji akis“ yra naudojama pasiekti transą, kuomet žvilgsnis nukreipiamas į šviesą ar blizgantį objektą. Ši technika gali būti siejama su hipnozės ir Qigong (senovės kinų gydymo sistema) deriniu, kilusiu iš gydomosios magijos dar gilioje senovėje.

Už choreografijos slypinti potekstė

Nuo civilizacijos pradžios, skirtingai nei kitos gyvybės rūšys, žmogus susilaikė nuo aiškios hierarchijos nustatymo. Vis tik žmogus racionaliame lygmenyje vadovaujasi panašiais išgyvenimo principais kaip žinduoliai ar ropliai. Jis taip pat vengia panašaus į save akių kontakto, pasąmonė pati nustato tvarką tarp jų. Tikriausiai tuo ir galima paaiškinti korėjietišką požiūrį, kuomet nepagarbiu laikomas jaunuolių elgesys, jeigu šie žiūri vyresniam žmogui tiesiai į akis.

Ilgai kalbant ir žiūrint žmogui į akis nemirkčiojant, sąmonė tai atpažįsta kaip keistenybę ir dėl to įvyksta atmetimo reakcija. Vertėtų atminti, kad hipnozė veikia tik tuomet, kai pavyksta „apeiti kritinį sąmonės mąstymą“.

Ši technika turėtų būti taikoma praktiškai tik tuomet, kai momentas to reikalauja. Jeigu „Magiškoji akis“ ar fizinio kontakto technika yra priverstinai naudojama žmogui, esančiam aukštesnėje socialinės hierarchijos pakopoje, pasąmonė tai atpažins, net jeigu to nesugebės padaryti sąmonė. Todėl aš norėčiau jus perspėti, kad šios technikos naudojimas gali pakenkti santykiams su aplinkiniais žmonėmis.

Tai štai, Jūs atradote vieną iš senosios technikos „Magiškoji akis nugali mintį“ paslapčių, visai kaip skaitėte legendose, mituose ar kūriniuose iš fantastikos srities. Nepamirškite, kad Medūza, kuri turėjo gebėjimą valdyti kitus vienu žvilgsniu, nesugebėjo sukontroliuoti savo gebėjimų ir tapo akmeniu tik dėl savo pačios kaltės.

 

Nuotraukų autorius – Yong Hoon Han.

Magical Eye by YongHoon Han (14) Magical Eye by YongHoon Han (11) Magical Eye by YongHoon Han (10) Magical Eye by YongHoon Han (3) Magical Eye by YongHoon Han (1)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

JUNG SIK ROH

Jung Sik Roh labiausiai susitelkia į kūną, kaip esminį šokio elementą, todėl savo spektakliuose rekvizitus ir scenos įrangą naudoja minimaliai. Žiūrėti jo spektaklius – tai lyg prarasti laiko nuovoką, klausantis nuostabaus pasakotojo.

Būdamas „Roh Dance project“ direktoriumi ir pagrindiniu trupės „Toetmaru Dance“ šokėju, J.S. Roh pastatė ir režisavo daugiau kaip 40 spektaklių.

Jung Sik Roh daugiausiai koncentruojasi ties fundamentaliu korėjietiškų tradicijų grožiu, tad jo darbai sužavi įvairiausius žiūrovus.

2004 m. Jung Sik Rohįkūrė savo nuosavą šokio trupę „Roh šokio projektas“, kurios debiutinis darbas „Irreversible“ buvo pristatytas Seulo menų centre ir tiek kritikų, tiek žiūrovų įvertintas kaip „puikiai atliktas darbas“.

 

 

Rėmėjai:

Arts_Council_Korea_logo

 

 

 

AMPLIO ESPECTRO (Meksika)

 

ŠIUKŠLĖ (spektaklis)

Choreografija ir atlikimas: Arturo Lugo
Apšvietimas: Sebastian Solórzano
Premjera: 2014
Trukmė:
30 min

„Šiukšlė” – eksperimentinis spektaklis, kurio metu aplinka konstruojama su vidiniais būtybės sužadinimais. Ši būtybės transformacija liudija kitiems apie jos gebėjimą mutuoti. „Šiuklė“ atveria monstro prigimtį, kuriai nebūdingas moralinis estetiškumas ir socialinės klasifikacijos. Taip parodoma, jog tik įgalindama idėjas būtybė gali egzistuoti ir judėti pilnatvės link, kurioje svarbiausiu aspektu tampa vidinės transformacijos.

Nuotraukų autorius – Rubén Espinosa.

Trash_Photo by Rubén Espinosa (3) Trash_Photo by Rubén Espinosa (2) Trash_Photo by Rubén Espinosa (1)

 

 

 

 

AMPLIO ESPECTRO

„Amplio Espectro“– tai naujai susikūrusi trupė, vadovaujama Arturo Lugo, performanso menininko, baigusio profesionalaus šokio mokyklą Mazatlane (EPMD). 2011–2013 m. Arturo Lugo, gavęs paramą iš Nacionalinio kultūros ir menų paramos fondo (FONCA) suformavo pirmąją šokėjų trupės dalį. Trupė meniniais pagrindais bendradarbiauja su „Cuatro x Cuatro“ Arte Escenico trupe, kuriai vadovauja Shanti Vera.

„Amplio Espectro“siekia kuo daugiau eksperimentuoti, nuolat bendradarbiauja su skirtingais partneriais. Choreografinis eksperimentas „Šiukšlė“ sukurtas bei išplėtotas pirmosios choreografijos doktorantūros programos „Interakcijos ir kūnų dialogai“ doktorantų laidos, bendradarbiaujant su San Agustin‘o menų centru bei Nacionaliniu šokio koordinavimo centru. Spektaklis taip pat buvo pristatytas tarptautiniame šokio festivalyje „Cuatro x Cuatro“ bei ALIAC kultūros centre Mexico mieste.

Nuoroda į spektaklio video ištrauką: www.facebook.com/photo.php?v=663088363761454&set=vb.56842

DELFOS ŠIUOLAIKINIO ŠOKIO TRUPĖ (Meksika)

 

ŠVIESOS PASAŽAI (spektaklis)

Choreografija: Víctor Manuel Ruiz, Claudia Lavista, Omar Carrum, Michael Foley

 

„Šviesos pasažai“ – „Delfos“ šiuolaikinio šokio trupės projektas, pristatantis keturias šiuolaikinio šokio miniatiūras. Į festivalį AURA’24 atvyksta trys „Delfos“ šiuolaikinio šokio trupės nariai, Meksikos šokiui reikšmingi kūrėjai: šokėja choreografė ir šokio mokytoja Claudia Lavista, šokėjas, choreografas, mokytojas ir šviesų dailininkas Viktor Manuel Ruiz, choreografas ir šokėjas Omar Carrum.

„Mes suvokiame choreografiją kaip žemėlapių kolekciją, nusakančią estetinę menininko vietą, iš kurios jis leidžiasi kelionėn ieškoti neatrastų salų ar tyrinėti savo vidinių teritorijų. Judesys suteikia orientyrus, kuriais vadovaudamasis menininkas stebi, apmąsto ir performuluoja savo paties subjektyvią realybę. Šie žemėlapiai padeda mums ne tik surasti kitus, bet ir atrasti pačius save.

„Šviesos pasažai“ – kelių tokių asmeninių žemėlapių kolekcija, poetinė/choreografinė antologija, susidedanti iš 4 dalių, sukurtų tais gyvenimo periodais, kai ieškojome atsakymų į daugybę mums kilusių klausimų. Dabar šie šokiai iškyla prieš mus kaip mūsų tapatybių, troškimų, tikrumo ir nežinios manifestai. Kiekvienas iš šių šokių tyrinėja gilų vidinį santykį tarp savęs ir savo atspindžio, šiuo atveju – žiūrovų. Apie į veidrodį žiūrinčio žmogaus ir jo atspindžio santykį Octavio Paz rašė: „Pasaulis pasikeičia tada, jei dviese žiūri vienas į kitą ir atpažįsta save vienas kitame.“ Ir galiausiai…vis dėlto neįmanoma išreikšti žodžiais to, kas nutinka, kai prasideda šokis – jis kviečia mus stebėti ir dalyvauti gražioje kūno poezijoje, kurioje mes patys judame ir esame judinami kitų.“ /Claudia Lavista/

 

1. ŽANA (JUANA)

Aš privalau eiti pirmyn viena, nežinodama kaip. (Žana d’Ark, 1412-1431)

Choreografija: Michael Foley
Atlikimas: Omar Carrum*
Muzika: Richard Einhorn, Anonymous 4 „Pater Noster“ (iš kūrinio „Voices of Light“)
Kostiumas: Bill Brewer
Premjera: 1998, 2008
Trukmė: 9 min.

 

2. TU MANE SKAUDINI (ME DUELES)

Choreografija:Víctor Manuel Ruiz**
Atlikimas:Omar Carrum ir Agustín Martínez
Muzika:Meredith Monk
Kostiumai: Delfos
Premjera: 1998
Trukmė: 11:50 min.

 

3. AŠ VIENAS IR MANO SIELA (SOLO Y MI ALMA)

Choreografija: Claudia Lavista***
Atlikimas: Agustín Martínez
Muzika: Meredith Monk
Kostiumas: Delfos
Premjera: 2002
Trukmė: 7 min.

 

4. AŠ GALVOJAU (ESTUVE PENSANDO)

Choreografija: Omar Carrum
Atlikimas: Claudia Lavista ir Omar Carrum
Muzika: Yann Tiersen
Kostiumai: Delfos
Premjera: 2002
Trukmė: 7:20 min.

 

Nuotraukų autorius – Martín Gavica.

Juana_Foto Martín GavicaMe Dueles_Foto Martín GavicaEstuve pensando_ Foto Martín Gavica_2 Estuve pensando_Foto Martín Gavica_3

 

 

solo y mi alma4_Foto Martín Gavica solo y mi alma3_Foto Martín Gavica

 

 

 

 

 

 

 

Padėka už paramą – Insituto Sinaloense de Cultura Mexico en Escena FONCA/ CONACULTA

* Guggenheim Fellow 2009, National System of Art Creators FONCA/CONACULTA 2014-16

** National System of Art Creators FONCA/CONACULTA 2012-15

*** Mellon Residential Fellowship for Arts Practice and Scholarship at the Richard and Mary L. Gray Center for Arts and Inquiry at the University of Chicago and National System of Art Creators – FONCA/ CONACULTA 2011-14


DELFOS ŠIUOLAIKINIO ŠOKIO TRUPĖ

logo delfos„Delfos“ šiuolaikinio šokio trupę 1992 m. įkūrė choreografai-šokėjai Claudia Lavista ir Viktor Manuel Ruiz su tikslu kurti naujus ir dinamiškus darbus bei vystyti mokomąsias šiuolaikinio šokio programas šokėjams. „Delfos“ yra unikalus kolektyvas, kurio kūrybinė vizija pasireiškia per fiziškumo ir poezijos naratyvų samplaiką itin įvairiame repertuare.

Nuo 1998 m. DELFOS šiuolaikinio šokio kompanija kuruoja meno bakalauro programą Mazatlano profesionalaus šokio mokykloje (EPMD). Šiandien DELFOS trupė ir EPMD yra pripažįstamos kaip dvi svarbiausios šiuolaikinio šokio organizacijos Lotynų Amerikoje.

 

Rėmėjai:

SRE AMEXCIDcultura

 

Conaculta

 

 

 

JACIEL NERI / MOVING BORDERS (Meksika)

 

NOSOTROS (MUS) (spektaklis)

Pastatymas ir choreografija: Jaciel Neri, bendradarbiaujant su „Cuatro x Cuatro“ trupės šokėjais
Asistentė: Janaina Stephanie Ochoa
Atlikimas: Victor Villasana ir „Cuatro x Cuatro“ šokėjai: Luis Vallejo, Vazquez, Shanti Sendic Vera
Muzika: Joaquin Lopez Chas, Conjunto Africa
Kostiumai: Jaciel Neri
Apšvietimas: Jesica Elizondo / Jaciel Neri
Premjera: 2012
Trukmė: 50 min.

 

Už šio spektaklio choreografiją Jaciel Neri buvo apdovanotas XXXI Premio INBA – UAM prizu, kuris laikomas svarbiausiu įvertinimu Meksikoje.

Būti „vienu kūnu“ Meksikoje reiškia buvimą daugiau negu draugais, lyg pusiau broliais. Tai sąlyga artimiems tarpusavio santykiams, kurie tęsiasi amžinai. Spektaklis „Mus“ yra istorija būtent apie tokius „pusiau“ brolius, atskleidžianti tipišką meksikiečių vyrų pasaulį, kuris pažymimas tokiais ekstremaliais fiziniais žaidimais kaip laisvos imtynės (Lucha libre), persekiojimas, gatvės futbolas ar video žaidimai. Pasitelkiant šokėjų vaikystės prisiminimus, jų gyvenamųjų rajonų klegesį, tipišką, tarp draugų naudojamą koduotą švilpavimą, spektaklyje atskleidžiamas trapumas ir jautrumas, besislepiantis už stipraus meksikiečio vyro įvaizdžio.

Spektaklis apkeliavo ne tik Meksiką, bet buvo parodytas ir Vokietijoje, Kosta Rikoje, Čekijoje bei Lenkijoje, pristatytas įvairaus pobūdžio festivaliuose.

Nuotraukų autoriai – Alfredo Millan, Ieve Gonzalez

NOSOTROS by MOVING BORDERS FOTO IEVE GONZALEZ 2012 002NOSOTROS by MOVING BORDERS FOTO IEVE GONZALEZ 2012 004NOSOTROS by MOVING BORDERS FOTO IEVE GONZALEZ 2012 007 NOSOTROS by MOVING BORDERS foto Alfredo Millan 2012 1 NOSOTROS by Moving Borders foto Alfredo Millan 2012 5Nosotros by Moving borders foto rodrigo Valero 03

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

JACIEL NERI

Šokėjas, choreografas, šokio dirbtuvių vadovas ir scenos menų populiarintojas, kilęs iš San Pedro Tlaltizapan, Meksika. Jis studijavo šokį Folkwang Hochshule Esene (Vokietija) ir Choreografinių tyrimų centre (CICO) INBA Meksiko mieste.

Savo, kaip šokėjo, karjerą jis pradėjo 1993 m. Meksike kartu su trupe „National Folk Dance“, su kuria dalyvavo nacionaliniuose ir tarptautiniuose festivaliuose. Jo kūryba sulaukė pripažinimo tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, o darbai buvo pristatyti Vokietijoje, Bulgarijoje, Kolumbijoje, Kuboje, Kosta Rikoje, Ispanijoje, JAV, Italijoje, Čekijoje bei Meksikoje.

Choreografas bei jo darbai yra pelnę gausybę apdovanojimų. Kaip šokio seminarų vadovas bei mokytojas, jis dirbo tokiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose festivaliuose kaip Jose Limon tarptautinis šokio festivalis (Meksika), Centrinės Amerikos ir Karibų šiuolaikinio šokio susitikimo mokykla (Kosta Rika), „Ballo Pubblicato“ festivalis (Italija), SIRAEX festivalis (Čekija), Tarptautinis šokio kūrimo seminaras (Kolumbija) ir daugybėje kitų. Šiuo metu Jaciel Neri vadovauja organizacijoms „Moving borders“ („Judančios sienos“) bei iN – muestra de arte escénico.

 

 

 

MEKSIKOS ŠOKIO VAKARAS

Pirmą kartą Lietuvoje festivalis AURA’24 pristato Meksikos šiuolaikinį šokį. Vakaro atlikėjai pakvies publiką pažvelgti į žmogiškojo monstro prigimtį, pažinti tipišką meksikiečių vyrų pasaulį ir patyrinėti vidinius judesio žemėlapius.

Vakaro programoje – trys atlikėjų iš Meksikos pasirodymai. Po jų festivalio rengėjai kviečia žiūrovus dalyvauti improvizuotame vakarėlyje, kuriame – meksikietiška virtuvė, gėrimai ir, žinoma, meksikietiški ritmai bei šokiai. No te pierdas!

 

AMPLIO ESPECTRO „Šiukšlė“, 30 min
DELFOS ŠOKIO TRUPĖ „Šviesos ištraukos“, 35 min.
MOVING BORDERS „Nosotros“, 50 min.

PIETŲ KORĖJOS ŠOKIO VAKARAS

Pirmą kartą Lietuvoje festivalis AURA’24 pristato Pietų Korėjos šiuolaikinį šokį. Festivalio publika išvys tris spektaklius, kuriuose šiuolaikiniu šokiu perduodamas išsaugotų korėjietiškų tradicijų grožis, svarstoma pagarbos sau ir kitam reikšmė bei atskleidžiama „Magiškosios akies“ technikos paslaptis, priverčianti prarasti laiko nuovoką.


YOO RA JUNG „Pagarba“
, 20 min.

JAE SEUNG KIM „Džentelmenas“, 25 min.
ROH ŠOKIO PROJEKTAS „Magiškoji akis“, 40 min.

ŠOKIO TEATRAS „ZAWIROWANIA“ (Lenkija)

 

50 IEVOS VEIDŲ (spektaklis)

Choreografija ir atlikimas: Elwira Piorun, Maga Radłowska, Paulina Święcańska
Trukmė: 60 min.
Premjera: 2014

Trys moterys. Trys pasauliai. Trys įsikūnijimai. „50 Ievos veidų“ pristato tris visiškai skirtingus moteriškus charakterius. Jos turi skirtingas šaknis. Jos kilusios iš įvairių vietų. Jos kuria skirtingus santykius su vyrais. Šokėjos – stiprios ir nepriklausomos verslininkės. Jos – uždaros moterys. Jos –išlaisvintos moterys. Moterys, kurios dominuoja, moterys, kurios viešpatauja.

Kaip manote, kiek veidų turi Ieva šiandien?

Nuotraukų autorė – Kasia Chmura.

foto_kasia_chmura_print-0135 foto_kasia_chmura_print-0199

 

 

 

 

 

ŠOKIO TEATRAS „ZAWIROWANIA“

„Zawirowania“ – vienas pavadinimas – trys sūkuriai (lenk. zawirowania): Šokio teatras, Šokio akademija ir Šokio teatrų festivalis! Visomis trijomis veiklomis siekiama didinti šiuolaikinio šokio populiarumą ir įtaką kultūrai.

Šokio teatras „Zawirowania“ įregistruotas 2004 m. su Šiuolaikinės scenos fondo globa. Teatro įkūrėjas ir jo vadovas – Włodzimierzas Kaczkowskis. Meno vadovė – buvusi Nacionalinio lenkų baleto teatro solistė Elwira Piorun.

Pirmuosiuose „Zawirowania“ pasirodymuose vyravo klasikinio šokio formos. Tik 2007 m. projektas „Po kelių valandų“ transforamvo grupę į modernaus šokio teatrą, per judesį reiškiantį emocijas. Nuo pat įkūrimo pradžios šokio teatras „Zawirowania“ aktyviai dalyvavo ne tik Lenkijos kultūriniame gyvenime, bet ir įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose Europoje, Azijoje, Afrikoje, Šiaurės bei Pietų Amerikoje.

2009 m. pradėjęs bendradarbiauti su užsienio trupėmis ir choreografais, šokio teatras „Zawirowania“ pastatė ne vieną sėkmingą spektaklį: „Chopin Ambiente“ ir „Fuera de Campo“ (chor. D. Abreu, J. de Torres‘u ir D. Merlo, Ispanija, 2009), „Artumas“ ir „Y.A.N.A“ (You Are Not Alone, chor. Tomas Nepinsky, Slovakija, 2011). Pastarųjų metų šokio teatro koprodukcijos yra sukurtos glaudžiai bendradarbiaujant su Izraelio choreografais: Irad Mazliah („Navigation Song BD303“, 2013), Ido Tadmor ir Rachel Erdos („Rust & Engage2013), Nadar Rosano („Out in the line up“, 2014).

Nuo 2004 m. šokio teatras „Zawirowania“ ir Šiuolaikinės scenos fondas Varšuvoje kasmet organizuoja tarptautinį šokio teatrų festivalį „Zawirowania“. Festivalio metu pakviestos trupės ir atlikėjai pristato savo naujausius spektaklius, vyksta menininkų ir vadybininkų susitikimai – taip plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas, visą festivalio laiką vyksta šokio seminarai profesionalams ir ne tik.

 

GUN LUND & E=MC2 DANCE (Švedija)

 

TRANSMISIJA (spektaklis)

Choreografija ir idėja: Gun Lund, bendradarbiaujant su šokėjais
Atlikimas: Luisa Denward, Rebecca Evanne, Gunilla Jansson, Torun Odlöw, Olof Persson, Åsa Thegerström
Garsas: David Sundqvist
Kostiumai: Maja Johansson & Sophia Svensson
Apšvietimas: Finn Pettersson & Lars Persson
Premjera: 2012
Trukmė: 50 min.

Prisilietimas, suvokimas, paviršius, tekstūra…oda. Lytėjimas – stipriausias iš visų mūsų jutimų, kuriuo ilgą laiką ypatingai domėjosi choreografė Gun Lund. Sakoma, kad mes galime pajusti vibracijas patalpoje, tam tikrą kūno išsiplėtimą – per jutimus, kurių negalime pamatyti vizualiai.

„Transmisija“ – tai vibrojutiminė patirtis, šokio ir technologijų eksperimentas, sukoncentruotas į juslinę sistemą. Leisdami lytėjimui dominuoti prieš matymą bei girdėjimą, šokėjai klausosi ir atsako savo jutimų sistemai bei vieni kitiems, o taip pat reaguoja į elektromagnetinius impulsus, gaunamus per vibratorius, pritvirtintus ant jų kūnų. Daugiaskluoksnė „Transmisija“ yra dialogas tarp šokėjų ir žiūrovų, komunikacija vyksta nuotoliniu būdu per nematomas bangas bei prisilietimus per atstumą.

 

Nuotraukų autorė – Lisa Thanner.

Transmission_foto Lisa ThannerTransmission_Lisa ThannerTransmission_Lisa Thanner_2

 

 

 

 

 

 

GUN LUND

Švedų choreografė Gun Lund garsi ne tik darbais, skirtais scenai, bet ypač kurtais konkrečioms erdvėms ar kraštovaizdžiams. Daugiau nei 30 metų ji buvo Švedijos šokio centro lyderė, siekianti pakeisti publikos požiūrį, kviečianti kvestionuoti suvokimą ir realybę, kurią mes priimame kaip savaime suprantamą. Menininkė buvo apdovanota Švedijos teatro kritikų Šokio prizu, jai priklauso ir apdovanojimas už gyvenimo nuopelnus: aukštą meninę kokybę bei svarbą Švedijos kultūriniam gyvenimui. Gun Lund taip pat yra vieną iš trijų šokio studijos „3:e Våningen“ (liet. Trečias aukštas) Gioteburge meno vadovių.

E=mc2 šokio trupę remia Švedijos menų taryba, Švedijos meno stipendijų taryba, Västra Götaland regionas ir Gioteburgo miesto kultūros komitetas. Didelė padėka Švedijos ambasadai Lietuvoje.

NIV SHEINFELD & OREN LAOR (Izraelis)

 

DVIEJŲ KAMBARIŲ BUTAS (spektaklis)

Choreografija ir atlikimas: Niv Sheinfeld ir Oren Laor, pagal Nir Ben Gal ir Liat Dror 1987 m. šokio pastatymą
Patarėjas menui: Keren Levi
Muzika: Ori Vidislavski (originali muzika, Elton John, Vains of Jenna)
Kostiumai: Niv Sheinfel ir Oren Laor
Apšvietimas: Netta Koren
Koprodukcija su Centre National de la Danse (Paryžius) and Grand Theater (Groningenas)
Premjera: 2012
Trukmė: 50 min.

N-18

2013 m. Izraelio Šokio kritikų draugija spektaklį išrinko Geriausiu metų pasirodymu. Po premjeros, per dvejus metus, „Dviejų kambarių butas“ buvo parodytas daugiau negu 70 kartų Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje.

„Dviejų kambarių butas“ – tai spektaklis, kuriame choreografų duetas Niv Sheinfeld ir Oren Laor pateikia savo, kaip gyvenimo partnerių ir kaip kūrėjų, santykius. Spektaklyje tiek asmeniškai, tiek politiškai tikrinamos ribos įvairiuose kontekstuose. Choreografų nagrinėjama problematika dvejopa: iš vienos pusės – tai ribos tarp teritorijų, padalintų į du kambarius, iš kitos gi – kūrėjai neapsiriboja tik fizinių ir teorinių ribų nagrinėjimu. Pasirodymo metu menininkai aiškinasi ribas tarp gyvenimo ir pasirodymo, ieško slenksčio, skiriančio „vieša“ ir „privatu“, brėžia takoskyrą tarp meniškai „apdoroto“ ir natūralaus bei autentiško elgesio. Spektaklis pasižymi paprasta šokio kalba bei švariu minimalistiniu asketizmu. Menininkų pasirodymo ašis – gyvenimo, kaip karkaso, idėja, o pagrindinis dėmesys krypsta į precizišką, beveik įkyrų, papročių kartojimą, elgesį ir manieras.

Spektaklis pristato naujovišką ir šiuolaikišką požiūrį į choreografų Liat Dror ir Nir Ben Gal originalų pastatymą, kurio premjera įvyko 1987 m. Tel Avive. Anuomet „Dviejų kambarių butas“ dar buvo vadinamas naujosios nepriklausomos Izraelio choreografijos vystymosi pradžia. Spektaklis sulaukė įspūdingo tarptautinio pripažinimo: savo laiku choreografų darbas pelnė keletą apdovanojimų, tarp jų – laimėjo „Bagnolet“ choreografijos konkursą.

Niv ir Oren spektaklį įkvėpė savo intymiu santykiu bei emocijomis, todėl rezultatas – toks žavingas. Jie mums parodė, kaip įmanoma išsaugoti pagrindinę spektaklio struktūrą bei dinamiką, ir nekeičiant nei jos, nei formos, tuo pat metu prisotinti ją pačių menininkų autentišku turiniu. / Ora Brafman, „Šokio kalba“ /

 

Nuotraukų autoriai – Vojtech Brtnicky, Gadi Dagon.

photo 7 by Gadi Dagon - Version 2 photo by Vojtech Brtnicky photo 3 by Gadi Dagon photo 11 by Gadi Dagonphoto 1 by Gadi Dagon

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Rėmėjai:

 

לוגו עמותה אנגליתlogos israel support_logo GRAND THEATRE (1) Suzan Delalllogo CND logoTmunacouncil logo-english

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

DAME DE PIC / CIE KARINE PONTIES (Belgija)

 

LUCIOLA (spektaklis)

Idėja ir choreografija: Karine Ponties
Atlikimas: Ares D’Angelo, Eric Domeneghetty, Shantala Pèpe, Vilma Pitrinaitė (buvusi AUROS šokėja)
Tekstai: Eric Domeneghetty, Karine Ponties
Apšvietimas / patarėjas menui: Guillaume Toussaint Fromentin
Scenografas: Wilfrid Roche
Koprodukcija su La Briqueterie – CDC du Val de Marne (France), Les Brigittines (Belgium), Le Gymnase – CDC Roubaix Nord Pas de Calais.
Premjera: 2013
Trukmė: 60 min.

Luciola nominuotas Prancūzų bendruomenės Belgijos kritikų prizui už geriausią 2013 m. šokio spektaklį.

Mes praradome savo nagus ir savo snapus, bet esame dar žvėriškesni nei anksčiau. Ultra-civilizuotas žmogus slepia savo monstriškąją pusę, kurios mes patys nenorime matyti. Šiuo darbu akcentuojamos pasąmonės saugyklos, pilnos įvaizdžių – tokios tiesos pripažinimas iš naujo, ko gero, yra vienintelis būdas išvengti žiaurumo. Šiame spektaklyje iškyla pozityvusis energijos išlaisvinimo aspektas. / Karine Ponties /

Monstro sąvoka šiuolaikiniame civilizuotame pasaulyje palaipsniui nyksta. Ir visgi modernus žmogus slepia baisius dalykus po savo glotnia ir nudailinta išvaizda. „Luciola“ leidžiasi į monstro paieškas žmogaus viduje, atkakliai stumdama silpniausias žmogaus kūno vietas iki kraštutinumų, taip išlaisvindama žvėrį ten, kur mažiausiai tikimasi jį rasti. Labiau šešėliais nei šviesa maitinama, iš vaizduotės gelmių išnyra daugiagalvė Chimera. Spektaklio choreografija grubia ir radikalia maniera siekia atskleisti džiaugsmą, palaidotą nukamuotuose kūnuose ir juoką – klaikumoje.

 

Nuotraukų autorius – Philippe Laurent.

LUCIOLA de Karine Ponties LUCIOLA de Karine Ponties

 

 

 

 

 

KARINE PONTIES

„Dame de Pic“ trupės meno vadovė, choreografė ir atlikėja Karine Ponties sukūrė apie 30 šokio kūrinių, tarp kurių „Mirliflor“ (apdovanotas „Auksine kauke“ už geriausią šiuolaikinio šokio pasirodymą Rusijoje), „Holeulone“ (geriausias šokio pasirodymas prancūziškai kalbančioje Belgijos dalyje) ir „Brutalis“ (pelnęs SACD prizą). Kūrėjos darbams būdinga absurdo nuojauta, intymumo ir persidengiančių santykių tyrinėjimas.

Dame de Pic/Cie Karine Ponties remia: The Ministry of Culture of Fédération Wallonie Bruxelles, service danse and Wallonie – Bruxelles International and l’Agence Wallonie Bruxelles Théâtre/Danse. Kompanija šiuo metu reziduoja Théâtre Les Tanneurs, Briuselyje.

Padėka: Florence Mejan.

 

 

ANAT GRIGORIO (Izraelis)


PONAS ŠAUNUSIS
(spektalis)

Choreografija ir atlikimas: Anat Grigorio
Bendraautoriai: Sascha Engel – tekstas ir balsas
Dramaturgija: Shira Bejerano
Patarėjai menui: Niv Sheinfeld ir Oren Laor
Originali muzika ir garsas: Idan Shimoni
Muzika: Edith Piaf, Danski
Apšvietimas: Shachar Werechason

Repeticijų asistentė: Ilana Bellahsen
Premjera: 2013
Trukmė:
60 min.

 

Naujausias Anat Grigorio kūrinys – Mr. Nice Guy („Ponas Šaunusis“) – 45 minučių monospektaklis, pirmąkart pristatytas 2013 m. birželį prestižiniame „Izraelio festivalyje“, Jeruzalėje. Iškart po premjeros Anat šį spektaklį rodo ne tik Izraelyje bet ir festivaliuose Europoje, Azijoje ir Amerikos žemyne.

Anat Grigorio šokio projektai apjungia šiuolaikinį šokį ir fizinį teatrą, bendradarbiaujant su įvairių sričių menininkais, nacionalinese ir tarptautinėse scenose gimsta tarpdisciplininiai meno kūriniai. Jos darbai pasižymi nuolatiniu žmogaus kūno studijavimu, žvelgiant į natūralų jausmingumą, besislepiantį kasdienėse veiklose. Anat Grigorio taip pat leidžiasi į žmogaus sielos, elgesio ir sąmoningumo tyrinėjimus, domisi jų ribomis, įtaka ir tarpusavio sąveika.

Mane iš karto „užkabino“ monospektaklis pavadinimu „Ponas Šaunusis“, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka išskirtinė šokėja ir choreografė Anat Grigorio. Jame atlikėja vaizdingai, o gal turėčiau sakyti choreografiškai, ir performatyviai susidorojo su vadinamąja „Vyro žvilgsnio“ politika, kurią mes visi gerai žinome. Kokį poveikį sukelia vyras, žvelgdamas į moterį ją sudaiktinančiu žvilgsniu? / Judith Brin Ingber „Dance in Israel“ /

 

Nuotraukų autorius – Gadi Dagon.

Anat Grigorio by Gadi Dagon (1) Anat Grigorio by Gadi Dagon (3) Anat Grigorio by Gadi Dagon (2)

 

 

 

 

 

ANAT GRIGORIO

Anat Grigorio (1974) užaugo Petach Tikva, Izraelyje. Šokį ji aistringai įsimylėjo sulaukusi 6-rių. Metams bėgant ji ištobulino savo gabumus, gimnastikos, stepo, modernaus džiazo, klasikinio baleto, šiuolaikinio šokio ir fizinio teatro srityse. Anat yra scenos atlikėja, gyvenanti ir kurianti Tel Avive. Ji yra Izraelio choreografų asociacijos narė, remiama Izraelio kultūros ministerijos. Anat Grigorio veda šokio seminarus bei meistriškumo pamokas tarptautiniuose ir Izraelio koledžuose bei festivaliuose.

Anat mokėsi ir šoko „Kibbutz“ šiuolaikinio šokio trupėje, Ido Tadmor Šokio trupėje, Thieery Moral fiziniame teatre (Prancūzijoje).

2009 m. Kroatijoje tarptautinio festivalio „Pula Puff“ metu pirmąkart parodytas Anat spektaklis „Katuk“ buvo įvertintas „Wind Award“ apdovanojimu, kuris skiriamas už naujas kryptis šokio ir teatro srityje. Jos pasirodymas „Katuk“ pastatytas bendradarbiaujant su „butho“ atlikėju Adam Reed, vienu pagrindinių „Cirque du Soleil“ aktorių.

2011 m. gyvendama Kanarų salose Anat, kartu su Izraelio choreografe Sharon Friendman bei ispanų filmų kūrėju Damian Varella, sukūrė savo pirmąjį šokio filmą „AnimaAnimus“.

Rėmėjai: Izraelio festivalis, Kultūros ir sporto ministerija.

Padėka:Suzanne Dellal“ centrui, Miki Avni, Sharon Fridman.

 

 

RĖMĖJAI:

לוגו עמותה אנגליתministry of culture & sport -logoforeign affairs logoisraelfestival_logo_Color

 

 

 

 

 

 

EGRIBIANCODANZA ŠOKIO TRUPĖ (Italija)

 

ŠOKIS ŠOKIS ŠOKIS (spektaklis)

Choreografija: Raphael Bianco
Atlikimas: Elisa Bertoli, Maela Boltri, Melissa Boltri, Vanessa Franke,Alessandro Romano, Vincenzo Criniti, Vincenzo Galano, Cristinan Magurano
Muzika: David Hykes, John Cage, John Adams
Premjera: 2012
Trukmė: 75 min.

 

Kūrinio pavadinimą įkvėpė japonų rašytojo mistiko Haruki Murakami novelė: šokis laikomas veiksmu, padedančiu neužsisklęsti, įveikti sunkumus ir pasiekti naują egzistencijos, sąmoningumo bei pilnatvės dimensiją.

Spektaklį sudaro trys dalys: „Šventasis šokis“, „Slaptasis šokis“ ir „Tiesiog šokis“.

Pirmojoje dalyje pagrindinis dėmesys tenka šventam judesio pradui, fiziniam ir dvasiniam bendravimui, peržengiančiam šio pasaulio ribas. Antrojoje dalyje judesys pateikiamas iš gundymo perspektyvos. Galiausiai trečiojoje dalyje šokis suprantamas pačiu populiariausiu aspektu – kaip būdas kartu smagiai praleisti laiką. Šokio žaismingumas atskleidžiamas per įvairius jo stilius, atliekamus tiek vyrų, tiek moterų.

 

Nuotraukų autorius – Simon Vittonetto.

COMPAGNIA EGRIBIANCODANZA COMPAGNIA EGRIBIANCODANZA EgriBiancoDanza_foto_Simon Vittonetto (1)

 

 

 

 

 

EgriBiancoDanza

„EgriBiancoDanza“ trupei vadovauja viena ryškiausių Italijos choreografių – Susanna Egri. Tai viena svarbiausių modernaus ir šiuolaikinio šokio trupių, įsikūrusi istoriniame Turino mieste.

Trupė įkurta 1999 m. siekiant populiarinti šokio meną ir edukaciją. Trupės kūrybai įtaką darė ir choreografės Egri patirtis, įgyta ankstesnėje jos trupėje „ I Balletti di Susannna Egri“. Ši trupė buvo viena iš pavyzdinių itališko šokio trupių per pastaruosius 30 metų. Šiandien trupei kartu vadovauja reziduojantis choreografas Raphael Bianco, Susannos Egri mokinys.

Trupės choreografijos braižas remiasi tvirtais baleto pagrindais, kurie maišomi su šiuolaikinio šokio įvairove. Dėl šios priežasties trupės repertuarą sudaro tiek neoklasikinio, tiek šiuolaikinio šokio choreografiniai pastatymai. „EgriBiancoDanza“ šoko daugybėje tarptautinių festivalių visame pasaulyje: Argentinoje, Vengrijoje, Maltoje, Graikijoje, Serbijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Makedonijoje, Čilėje, Belgijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, taip pat visoje Italijoje.

Rėmėjai: Italijos Kultūros ministerija, Pjemonto regionas, Turino miestas, CTR fondas bei „Compagnia di San Paolo“. Pagrindinis trupės rėmėjas – „Studio Rolla SRL“.

L‘A. / RACHID OURAMDANE (Prancūzija)


SFUMATO
(spektaklis)

Idėja ir choreografija: Rachid Ouramdane
Kūrybinis asistentas:Erell Melscoët
Atlikimas: Jean-Baptiste André, Brice Bernier, Deborah Lennie-Bisson, Mille Lundt, Ruben Sanchez, Lora Juodkaitė
Muzika
: Jean-Baptiste Julien
Tekstas: Sonia Chiambretto
Video: Aldo Lee, Jacques Hoepffner
Kostiumai: La Bourette
Apšvietimas: Stéphane Graillot
Scenografija: Sylvain Giraudeau
Premjera: 2012 m. Liono Šokio bienalėje (Prancūzija)
Trukmė: 75 min.


Skausmas atsiranda iš dužusių svajonių, prarastų iliuzijų apie pažadėtąją žemę./ Kova prieš gamtą, „Paris – Normandie“ 09/11/12/


Sumanymas

Rachid Ouramdane ir spektaklis „Sfumato“ suteikia galimybę pasinerti į fantasmagorišką „klimato pabėgėlių“ liudijimų viziją. Tai žmonės, kuriems teko susidurti su jų gyvenamų teritorijų nykimu. Nauja tremtinių patirtis ir prisiminimų poezija užrašyta bendradarbiaujant su autore Sonia Chiambretto.

„Aš prisimenu savo kelionę į Vietnamą prieš kelerius metus. „Toli…“. Kaimelis, pavadintas Lai – Chau, tuoj turėjo būti palaidotas po vandeniu. Prisimenu, kad kalbindama vietinius apie Lai – Chau nuolat sulaukdavau klausimo: „Apie kurį Lai-Chau kalbate?“, mat kažkur buvo statomas identiškas miestelis tokiu pat pavadinimu su tikslu ten perkraustyti kaimiečius. Tuomet aš pagalvojau, ką reiškia matyti nykstančius daiktus, dingstančius žmones, išvykti ir būti atskirtam nuo savo mylimojo ar mylimosios.“

„Kai gamta pakelia savo bjaurią galvą, atrodo, jog viskas tampa neproporcinga. Nes viskas keičiasi ir aplinkui daug sumaišties. Kaip ir mūsų ryšys su laiku. Mes nesikeičiame taip lėtai, kaip tirpstančios ledo kepurės ar besitraukianti žemė. Tai drama, suteikianti mums visiems bendrą netekties ir praradimo jausmą“, – sako choreografas R. Ouramdane. Nepaisant visko, gyvenimas tęsiasi ir kiekvienas turi rasti savą būdą vėl susiimti. „Aš manau, kad žmogus turi nepaprastą gebėjimą susidoroti su žiauriais pokyčiais ir suvokti mūsų pačių trapumą. Juk dažnai tampame nuolankūs, susidūrę su už mus galingesniais dalykais“.

Rachid Ouramdane spektaklyje „Sfumato“ daugiau svarbos teikia judesiui nei žodžiui. Jo kurtame šokyje išryškinamos kūno pastangos ir pasipriešinimas įvairiems elementams. „Sfumato“ – fiziškumo kupinas spektaklis. „Rizikinga ant scenos kurti trapų buvimą, konfrontuojantį su natūraliais elementais“. Rachid Ouramdane savo naująjį kūrinį įsivaizdavo kaip besikeičiančių scenų seką. Štai kodėl spektaklis pavadintas „Sfumato“: šis žodis nusako tam tikrą piešimo techniką, kai kontūrai šešėliuojami tol, kol išnyksta šešėlis. Tai ta pati slaptoji technika, kurią buvo įvaldęs žymusis dailininkas Leonardo Da Vinči. Migloti peizažai, lietingi orai keičia vienas kitą ne tik siekiant nukamuoti kūną, bet taip pat ir sukurti kontempliatyvią atmosferą.

 

Nuotraukų autorius – Jacques Hoepffner.

Sfumato_1_JacquesHoepffner Sfumato_JacquesHoepffner2 Sfumato_JacquesHoepffner4 sfumato_JacquesHoepffner8Sfumato_7_JacquesHoepffner Sfumato_JacquesHoepffner_5

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dėkojame: Handicap International, Mathilde Burille, Charlotte Giteau, Alice Kinh, Tidiani N’Diaye, Virginie Vaillant.

Spektaklyje naudojama teksto ištrauka iš Sonia Chiambretto kūrinio „La Taiga court“.

 

RACHID OURAMDANE

Įgijęs laipsnį Nacionaliniame šiuolaikinio šokio centre (Anger, Prancūzija), Rachid Ouramdane pradėjo choreografo ir šokėjo karjerą Prancūzijoje bei užsienyje ir dirbo kartu su Meg Stuart, Emmanuelle Huynh, Odile Duboc, Christian Rizzo, Hervé Robbe, Catherine Contour, Jeremy Nelson ir Alain Buffard.

1996–aisiais kartu su Julie Nioche jis įkūrė trupę pavadinimu „Fin novembre“, o vėliau – 2007-aisiais – ir savo trupę „L‘A“.

Jo spektaklių išsiskirtinumas ­– videotechnikos, skirtos tyrinėti asmenines ir vidines sferas, naudojimas. Jo darbai taip pat byloja savitą požiūrį: susitikimų unikalumas įvardijamas kaip lemiamas spektaklio veiksnys. Štai kodėl kelionės įkvepia kūrybai. Po „Discreet Deaths“ (2004), monospektaklio, pastatyto remiantis mirčių internete pavyzdžiais, Rachid Ouramdane išvyksta į rytinę Brazilijos dalį, kur kartu su dar trimis atlikėjais sukuria „Cover“ (2005). Autobiografinį monospektaklį „Far“ (2008) pastatyti paskatino choreografo kelionė į buvusią Indokiniją, kur jis ieškojo savo šeimos istorijos šaknų. Vėliau jis grįžo į Braziliją, kur pastatė spektaklį „Ordinary Witnesses“ (2009), paremtą kankinimo aukų liudijimais.

Choreografas taip pat didelę svarbą teikia bendradarbiavimui: „Superstars“ (2006) pastatytas Lyono Operos ir baleto teatrui, „Borscheviks…a true story…“ (2010) – šokėjams iš Rusijos trupės Migrazia, kuomet jis gyveno Sibire ir dirbo „Intradance“ projekte; spektaklio „Looking back“ (2011) choreografija kartu su neįgaliais šokėjais pastatyta trupei „Candoco Dance Company“ (Jungtinė Karalystė) jų 20-mečio proga.

Be meninių projektų, apjungiančių šokį ir dokumentiką, įkūręs trupę „L‘A“, Rachid Ouramdane aktyviai dalyvauja įvairiose dirbtuvėse, konferencijose bei tyrinėjimuose Prancūzijoje, Rumunijoje, Olandijoje, Brazilijoje, JAV ir kitose šalyse.

 

 

Rėmėjai:

SFUMATO_logo_1 SFUMATO_logo_2

 

 

 

 

 

KAUNO ŠOKIO TEATRAS AURA IR ARTSCENICO (Lietuva, Vokietija)

 


GYVENIMO APRAŠYMAI
(spektaklis)

Choreografija: Paul Hess (Vokietija) bendradarbiaujant su šokėjais
Bendraautorius: Daniel Medeiros (Brazilija/Vokietija)
Atlikimas: Daniel Medeiros, Ema Nedobežkina, Paulius Prievelis, Gintarė Ščavinskaitė, Anna Karen Gonzalez, Alfredo Flores Ayon, Israel Ismael Infante Salazar, Kyrie Oda
Muzika: Chuck E.Weiss, Bill Frisell, David Hudson, Big bad Voodoo Daddy, The Doors, Gloria Estefan, Guided Meditation, Messer Chups, Nuit Blanche, The Pussywarmers
Šviesos: Vladas Šerstabojevas

Kostiumai: Aistė Julita Pauliukevičiūtė, Greta Ūbaitė
Repeticijų asistentė: Siri Maja Kristin Elmqvist
Premjera: 2014 m. spalio 9 d. festivalyje AURA’24

 

„Curricula vitarum-CVs-Gyvenimo aprašymai“ – bendras artscenico (Vokietija), choreografo Paul Hess ir Kauno šokio teatro AURA projektas, kurio rezultatą – šokio spektaklį „Gyvenimo aprašymai“ – pirmieji išvys Tarptautinio šokio festivalio AURA‘24 žiūrovai 2014 m. spalio 9 d. Kaune. Vėliau spektaklis keliaus į kitus Lietuvos, Vokietijos bei Europos miestus.

…mamos veidas, pirmoji tyrelė, nelaimingas atsitikimas važiuojant dviračiu, pirmasis meilės prisipažinimas, geri ar blogi pažymiai, pirmosios pagirios, tėčio išėjimas, mamos liga, močiutės pyragėliai, meilės kančios, spuogai, susierzinimas, nustipęs augintinis, riedučiai, lūžusi koja, tyla, negautas diplomas, automobilio avarija, raudoni bateliai, bučiniai, labai prastas koncertas, pavydas, jokio sporto, geras darbas, senelio mirtis, atostogų nuotykiai, abortas, skyrybos, 50000 YouTube paspaudimų, košmaras, sušalę pirštai, metimas rūkyti, saulėlydis, naujas automobilis, užpuolimas, bedarbystė, tabletės, loterijos laimėjimas, nuostabus šokio spektaklis, kontempliacija kapinėse, išėjimas į pensiją, raudonas vynas, tėvų netektis, pasijodinėjimas ant balto žirgo, apelsinų kvapas, romantiškas eilėraštis, po obuolį per dieną, bloga diagnozė, gražios gėlės, paskutinė tyrelė, išnykimas be pėdsako…

„Gyvenimo aprašymai“ – pirmasis spektaklis, kurį bendradarbiaudama su choreografu Paul‘u Hess‘u sukūrė naujai suformuota tarptautinė AUROS trupė, bei trečiasis bendras AUROS ir „artscenico“ projektas. Pirmieji du buvo įgyvendinti 2013 m. festivalyje „Grynparkas“ Kaune („Įguldyta gamtoje“) ir Dortmunde („Heimat surreal“).

 

PAUL HESS

Paul Hess yra laisvai samdomas šokėjas iš Vokietijos, dirbęs skirtingose tarptautinėse šokio kompanijose bei su tokiais choreografais kaip Susanne Linke, Daniel Goldin, Jerome Bell, Ana Konjtezky ir kt. Nuo 2008 m. Paul Hess, kaip choreografas, reziduoja šokio teatre „Wuppertal/Pina Bausch“, yra dirbęs su žymiais šiuolaikinių medijų ir instaliacijų meno kūrėjais, gavęs nemažai žiuri ir publikos apdovanojimų.

artscenico“ ir Paul Hess kartu įgyvendino jau daug projektų. Jų draugystė su Kauno šokio teatru AURA užsimezgė 2013 m. pavasarį festivalyje „Grynparkas“. Tada ir kilo idėja tęsti kūrybinį bendradarbiavimą su AURA įgyvendinant dar vieną bendrą Vokietijos ir Lietuvos šiuolaikinio šokio projektą „Curricula vitarum-Gyvenimo aprašymai-CVs“. Šiuo nauju darbu Paul Hess siekia gilinti kontaktą kūrybinio proceso metu.

 

Nuotraukų autoriai – Paul Hess, Rūta Taraškevičiūtė.

CVs_Paul Hess CVs_4_Ruta Taraskeviciute CVs_3_Ruta Taraskeviciute CVs_2_Ruta Taraskeviciute CVs_6_Ruta Taraskeviciute CVs_5_Ruta Taraskeviciute

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

AURA
AURA_219_x_219122Kauno šokio teatras AURA – vienintelis municipalinis šio žanro teatras Lietuvoje, tęsiantis ir vystantis Lietuvos šiuolaikinio šokio tradicijas. Teatro įkūrėja ir meno vadovė – žymi Lietuvos choreografė Birutė Letukaitė.

Per visą savo veiklos laikotarpį AURA pristatė Lietuvos šiuolaikinį šokį 27 užsienio šalyse, dalyvavo daugiau nei 160 festivalių, sukūrė 225 šokio kūrinius, dirbo su 35 choreografais iš Lietuvos ir užsienio, teatre dirbo daugiau nei 170 šokėjų iš Lietuvos ir užsienio.

AUROS kūrybinė veikla įvertinta daugiau negu 50 miesto, šalies ir tarptautinių apdovanojimų. Teatro meno vadovė Birutė Letukaitė, be daugybės įvairių apdovanojimų, 2006 m. buvo apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi už spektaklio „Aseptinė zona arba Lietuviškos sutartinės“ choreografiją, 2008 m. jai skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2013 m. gavo antrąjį Auksinį scenos kryžių už ilgametį indėlį į Lietuvos šiuolaikinio šokio meną bei Kauno miesto kultūros ir meno premiją.

Kauno šokio teatras AURA taip pat organizuoja vieną iš dviejų pagrindinių šiuolaikinio šokio festivalių Lietuvoje – Tarptautinį šokio festivalį AURA, kuris jau 24-erius metus, rudenį, papildo Kauno kultūrinių renginių programą.

 

ARTSCENICO

Artscenico_logo„artscenico“ – 1991 m. Ruhr rajone, Dortmunde, Vokietijoje, įkurtanepriklausoma,ne pelno siekiantiscenos menų organizacija, kurianti teatro, šokio bei įvairius tarpdisciplininius pasirodymus. Šios kompanijos direktorius ir meno vadovas – režisierius ir aktorius Rolf Dennemann. Kaip organizacija, „neturinti tikrųjų namų“, „artscenico“ telkia dėmesį į specifines vietas ir pastaruoju metu savo menines idėjas realizuoja kurdama įvietintus kūrinius. Apleistos industrinės dykvietės, buvusių gamyklų erdvės, viešieji parkai ir kitos neteatrinės erdvės tampa naujų ir neįprastų meno kūrinių pagrindu, kurie gimsta iš skirtingų menininkų perspektyvų bei meno sričių, apimančių šokėjus, aktorius, rašytojus, dainininkus, fotografus, videomenininkus, muzikantus ir netgi mokslininkus bei atletus.

 

www.artscenico.de, wwww.aura.lt.

 

Rėmėjai:

CV_big_1 CV_big_2 CV_big_3

 

 

 

 

 

Spektaklį pristato:

VERO_CAFE_logo

 

 

 

 

VIDEO
Ad
ORGANIZATORIUS
Ad
GLOBĖJAI
Ad
Ad