DVIEJŲ KAMBARIŲ BUTAS (spektaklis)

Choreografija ir atlikimas: Niv Sheinfeld ir Oren Laor, pagal Nir Ben Gal ir Liat Dror 1987 m. šokio pastatymą
Patarėjas menui: Keren Levi
Muzika: Ori Vidislavski (originali muzika, Elton John, Vains of Jenna)
Kostiumai: Niv Sheinfel ir Oren Laor
Apšvietimas: Netta Koren
Koprodukcija su Centre National de la Danse (Paryžius) and Grand Theater (Groningenas)
Premjera: 2012
Trukmė: 50 min.

N-18

2013 m. Izraelio Šokio kritikų draugija spektaklį išrinko Geriausiu metų pasirodymu. Po premjeros, per dvejus metus, „Dviejų kambarių butas“ buvo parodytas daugiau negu 70 kartų Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje.

„Dviejų kambarių butas“ – tai spektaklis, kuriame choreografų duetas Niv Sheinfeld ir Oren Laor pateikia savo, kaip gyvenimo partnerių ir kaip kūrėjų, santykius. Spektaklyje tiek asmeniškai, tiek politiškai tikrinamos ribos įvairiuose kontekstuose. Choreografų nagrinėjama problematika dvejopa: iš vienos pusės – tai ribos tarp teritorijų, padalintų į du kambarius, iš kitos gi – kūrėjai neapsiriboja tik fizinių ir teorinių ribų nagrinėjimu. Pasirodymo metu menininkai aiškinasi ribas tarp gyvenimo ir pasirodymo, ieško slenksčio, skiriančio „vieša“ ir „privatu“, brėžia takoskyrą tarp meniškai „apdoroto“ ir natūralaus bei autentiško elgesio. Spektaklis pasižymi paprasta šokio kalba bei švariu minimalistiniu asketizmu. Menininkų pasirodymo ašis – gyvenimo, kaip karkaso, idėja, o pagrindinis dėmesys krypsta į precizišką, beveik įkyrų, papročių kartojimą, elgesį ir manieras.

Spektaklis pristato naujovišką ir šiuolaikišką požiūrį į choreografų Liat Dror ir Nir Ben Gal originalų pastatymą, kurio premjera įvyko 1987 m. Tel Avive. Anuomet „Dviejų kambarių butas“ dar buvo vadinamas naujosios nepriklausomos Izraelio choreografijos vystymosi pradžia. Spektaklis sulaukė įspūdingo tarptautinio pripažinimo: savo laiku choreografų darbas pelnė keletą apdovanojimų, tarp jų – laimėjo „Bagnolet“ choreografijos konkursą.

Niv ir Oren spektaklį įkvėpė savo intymiu santykiu bei emocijomis, todėl rezultatas – toks žavingas. Jie mums parodė, kaip įmanoma išsaugoti pagrindinę spektaklio struktūrą bei dinamiką, ir nekeičiant nei jos, nei formos, tuo pat metu prisotinti ją pačių menininkų autentišku turiniu. / Ora Brafman, „Šokio kalba“ /

 

Nuotraukų autoriai – Vojtech Brtnicky, Gadi Dagon.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Rėmėjai: