Kauno šokio teatras „Aura“ – vienintelis municipalinis šio žanro teatras Lietuvoje, tęsiantis ir vystantis Lietuvos šiuolaikinio šokio tradicijas.

Teatro meno vadovė – choreografė, pedagogė Birutė Letukaitė išraiškos šokio mokėsi pas Kirą Daujotaitę ir 10 metų šoko jos vadovaujamame kolektyve „Sonata“. Dalyvaudama šokio festivaliuose ir seminaruose studijavo įvairias modernaus bei džiazinio šokio technikas pas žymiausius Europos ir Amerikos pedagogus.

1989 m. – „Aura“ surengė pirmąjį modernaus šokio festivalį Lietuvoje. 2011 m. festivalis buvo pervadintas į Tarptautinį šokio festivalį AURA. „Auros“ organizuojamas tarptautinis šokio festivalis tapo ne tik prasminga miesto tradicija, bet ir reikšmingu šalies kultūrinio gyvenimo vyksmu. Supažindindamas su šiuolaikinio šokio tendencijomis bei kviesdamas priimti naujus kūrybinius iššūkius, šis festivalis ugdo publiką, plečia šokio meno suvokimo ribas bei skatina tarpkultūrinių mainų plėtrą.

„Aura“ dalyvavo daugelyje tarptautinių renginių, reprezentavo Lietuvos šiuolaikinį šokį 27 užsienio valstybėse (Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Graikijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje ir kitose), pasirodė beveik 162 festivalių scenose.

„Auros“ kūrybinė veikla įvertinta virš 50 miesto, šalies ir tarptautiniais apdovanojimais, taip pat sulaukė puikių atsiliepimų šalies ir užsienio spaudoje. 2006 m. Birutė Letukaitė buvo apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“ už spektaklio „Aseptinė zona arba Lietuviškos sutartinės“ choreografiją, o 2008 m. tapo Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureate. 2012 m. bendras Kauno bienalės ir „Auros“ projektas „Judanti tekstilė“ buvo įvertintas kaip vienas sėkmingiausių ES finansuotų projektų. 2013 m. choreografė Birutė Letukaitė gavo antrąjį „Auksinį scenos kryžių“ už ilgametį indėlį į Lietuvos šiuolaikinio šokio meną ir Kauno miesto kultūros ir meno premiją.

Ši modernaus šokio trupė iš Lietuvos pasižymi šviežumu ir aistra savo menui, ką daugelis Vakarų trupių jau praradę… Jų talentas ir atsidavimas jaudina iki širdies gelmių. South Wales Evening Post, UK 

 

„Melancholijos dėžutė“

Kas per daiktas, kas per asmuo yra „aš“? Į ką mes kreipiamės žiūrėdami savo vidun, kokia laiko juosta kuria šį „aš“? Ar mes savo galvoje sukuriame sudėtinį laiko matmenį, kuris supaprastina mūsų gyvenimus į dvasinius ir fizinius atskaitos taškus ir verčia mus tikėti, kad jie egzistuoja konkrečiuose mūsų tapatybę formuojančiuose prisiminimuose.

Visa kita, greičiausiai, prašosi bizūno… supliekti Os Gêmeos ir Johannes Wieland meniniai pasauliai.

Keturi atlikėjai įmesti į „melancholijos dėžutę“ stengiasi atrasti juos sukūrusias akimirkas: analizuoti ir įsivaizduoti, išversdami savo laiko juostas į vieną vizualinę patirtį jie siekia sukurti naują vaizduotės landšaftą.

Visko gausu, tarsi iš melancholijos dėžutės byrėtų per gyvenimą susikaupusios smulkmenos, kurios ir sudaro mus pačius. Audronė Meškauskaitė, Nemunas, 2011

Choreografija: Johannes Wieland (Vokietija)
Scenografija: Os Gêmeos (Brazilija) ekspozicijos fragmentai iš Kauno bienalės „Tekstilė’11“
Muzika: The Andrews Sisters, Ben Frost, Radiohead, Bert Kaempfert, Kate Bush, Phonophani ir kiti
Kostiumai: Johannes Wieland, Rūta Biliūnaitė
Šoka: Gotautė Kalmatavičiūtė, Rūta Lelytė, Marius Pinigis, Mantas Stabačinskas
Trukmė: 60 min.
Premjera: Spalio 28 d., 2011