Tarptautinis šokio festivalis AURA’22: jautriai šokiruojantis, šokiruojančiai jautrus
Publikuota 2012-10-05 | 15 min. / 2012 10 01 Autorius: Agnė Nemanytė
Paskutinis šių metų rugsėjo savaitgalis neabejingas šokiui bei teatrui. Jau įsibėgėjęs tarptaunis šokio festivalis AURA‘22 šį penktadienį, rugsėjo 28-ąją, mums pristatė du, itin skirtingus, savaip šokiruojančius ir tuo pačiu jautrius šokios spektaklius.
A.lter S.essio – prancūzų ir japonų kolaboracija, kuriant šokio spektaklių trilogiją, jungiant netekties, trapumo bei transformacijos ribotose erdvėse sintezę. Provokuojančia šviesų bei lazerių terapija Girstučio kultūros ir sporto centre buvo pristatyta trečioji dalis „ Endurance (liet. Patvarumas).
Šalta salė ir vėsi balta scena, kurioje ryškiai įsižiebė raudonos spalvos siūlas, lėtai ir sukauptai vyniojamas tarsi gyvybiškai svarbi detalė. Du siluetai, neapibrėžtos erdvės ir šoko terapija. Projekcijų bei šviesų panaudojimas spektaklyje stebina pirmąsias penkias minutes. Erdviniai personažų pokyčiai bei pasikartojimai titrų, vaizdų pagalba tampa savotiškais ženklais, jog tai žaidimas, kuris pasibaigs niekieno naudai.
Krytis – viso spektaklio metu, projekcijų pagalba tapęs penkiomis skirtingomis asmenybėmis tampa kaip ir vienas iš pabaigos elementų. Vis dėlto, pabaiga įvyksta, kai antrasis siluetas – kaukėtas vyras, pakeitęs savo kryptį bei trajektoriją, palieka šviesią, aštrių garsų bei gyvybiškumą praradusią erdvę. Tranki ir aštriai cypianti, galima teigti, elektrinių prietaisų muzika kartu su subtiliais styginių intarpais bei tylos pauzėmis kuria žiūrovo galvoje trumpą, galbūt nutrūkstančią siužeto liniją. Pilna salė žmonių turėjo pavargti, nes spektaklio metu juntama įtampa pasklido nuo scenos link sėdinčiųjų salėje gana didelėmis dozėmis.
Prie Kauno dramos teatro jau susirikiavę šokio, teatro ar tiesiog šio festivalio mylėtojai, lūkuriavo įeiti. Vietų mažai. Aplink labai daug pašnekesių apie tai, ko laukti, juokelių žydiška tematika, nuteikinėjimų, jog tai vienas įdomiausių festivalio spektaklių. Įėjus į Rūtos salę, mažą, tačiau jaukią erdvę, scenoje jau matome tris aktorius, skirtingus, keistus, jau per pirmąsias sekundes sudominusius savo veikimu ir neveikimu tuo pat metu. Izraelio choreografai Sheinfeld & Laor, seniai bendradarbiauja su Auros šokio teatru, šio, 22-antrojo festivalio metu padovanojo galimybę išvysti spektaklį, paremtą S.Branto poema, tuo pačiu pavadinimu „Kvailių laivas“.
Spektaklio metu, mes nenuspėdami tikslų ir pabaigos, esame kviečiami kartu į kelionę, į aktorių, šokiu bei teatriniu vyksmu kuriamą itin savitą, nepatogų, diskomfortišką ir konfrontuojantį pasaulį. Susipažinimas su personažais, jų keista ne/draugyste bei nesusikalbėjimu tampa juokinga ir absurdiška to pasaulio realybe. Mes gauname pasijuokti iš žmonių naivumo, absurdiškumo ir atrodo slystame lengvais siužeto posūkiais, bet vos konstatuojame, jog pagrindiniai veikėjai juokiasi, suabejojame, ar visa tai juokinga. Kai publika paprašoma padainuoti puikiai žinomą grupės ABBA dainą The way old friends do, taip pat tampa neišvengiamu spektaklio dalyviu. Tai gyvas kontaktas, pokalbis, kuris turi savo eigą ir dėl to nepalieka mūsų abejingais. Muzikiniai ir teatriniai sprendimai atveria kitą pasaulį. Žinoma daina, kuri paprašoma sudainuoti kartu su publika, iš pradžių pateikiama, kaip saldi kvailystė, iš noro pasidžiaugti, toliau spektaklyje įgauna kartėlio skonį. Mes esame geranoriškai įtraukiami į spektaklio vyksmą, kuris po truputį virsta, tikrumo ir tapatumo laidotuvėmis.
Tarp personažų apsimetinėjimo, jog vienas kitą supranta, kurčių pokalbių bei mušimosi į savo pačių sienas, įsikuria vaizdinys, jog jie tikrai plaukia link kvailumo, nors patys nėra kvailiai. Tokiu būdu, duoda impulsą ir žiūrovui sudvejoti, kokiame jis laive galėtų atsidurti. Antrą kartą paprašius sudainuoti grupės ABBA dainą tai nuskamba, kaip neišvengiamas, gyvybiškai būtinas prašymas. Tačiau jau ties pirmosiomis dainos eilutėmis, jausminė skalė salėje pakyla ir visi panašiai, kaip ir vienas pagrindinių personažų, sunkiai išdainuoja, jau kitonišką prasmę įgijusias eilutes: Times of joy and time of sorrow, we will always see it through. Jausmingai šokiruojantis spektaklis abejingų nepaliko, nesvarbu kokia bebūtų kiekvieno nuomonė.
