15 min. / 2012 10 02 Autorius: Monika Žiūkaitė

Lazerių šviesa, dūmų uždanga, melodingas gitaros skambesys bei gyvai iš šokėjo lūpų sklindanti daina, tarpais netikėtai stojanti mirtina tyla, minimalistinės ar šokiruojančios dekoracijos, naujausios šiuolaikinės technologijos, neįprasti judesiai, vaidybos menas, iššaukiantys ar visai paprasti, netgi nudriskę drabužiai, kartais persirengiami tiesiog scenoje prie žiūrovų, atviras nuogumo vaizdavimas bei šiuolaikinio žmogaus gyvenimo ironizavimas – tai tik dalis to, kaip būtų galima apibūdinti šiuolaikinius šokius. Anksčiau šie komponentai tebūdavo papildomas šokio atributas, antrasis planas, tačiau kaskart tai tampa vis svarbesnėmis sudedamosiomis šokio dalimis, kuriomis stengiamasi praplėsti jo sąvoką. Šių metų tarptautinis šokio festivalis „Aura‘22“ kartelę pakėlė dar aukščiau ir ateinančiais metais teks gerokai pasistengti, norint nustebinti šokių – spektaklių stebėtojus.

Per keliasdešimt minučių pakeisti žiūrovų nuomonę – nelengva užduotis, bet pasirodo įmanoma. Prisipažinsiu, tik prasidėjus „Niv Sheinfeld & Oren Laor“ iš Izraelio pasirodymui, kilo noras išeiti iš salės. Į vidų vos telpantys, susigrūdę, stovintys ar ant žemės sėdintys žmonės, be muzikos nejaukioje mirtinoje tyloje neaiškius judesius atliekantys šokėjai – nieko gero nežadanti pradžia spektakliui. Tačiau praėjus keliolikai minučių publika kartu su atlikėju jau traukia dainą, dar po kiek laiko – visi leipsta juokais iš baleto scenos, o galiausiai auditorija įsitraukia į veiksmą ir visa pirma sėdinčiųjų eilė atsiduria scenoje bei tampa spektaklio dalimi. Pasirodymas kėlė prieštaringus jausmus tylos pauzėmis, vietomis chaotiškais judesiais, bet labiausiai – moters persirenginėjimu iki nuogumo tiesiai ant scenos, tačiau tuo pačiu ir žavėjo atlikėjų universalumu grojant, vaidinant bei šokant, turinio prasmingumu, puikiu humoro jausmu ir sugebėjimu pašiepti žmonių tuštybę bei kvailumą. Pasibaigus spektakliui, salė nieko nelaukusi atsistojo, o ovacijos skambėjo keletą minučių. Net priekyje sėdėjęs režisierius Gytis Padegimas išbėgantiems artistams sušuko „Bravo bravo“. 

Dar vienas pasirodymas vyko buvusiame Lituanicos fabrike įrengtoje Fluxus ministerijoje. Tai festivalio šeimininkų premjerinis kūrinys – audiovizualinis performansas – „Sonus.lux.unum.“, kuris tobulai derėjo šioje netradicinėje erdvėje, skirtoje šiuolaikinio meno saviraiškai atsiskleisti. Pati aplinka natūraliai padėjo šiam šokio spektakliui sužibėti. Per du aukštus ant laiptų nusidriekusi žiūrovų eilė puikiai atspindi tai, jog susidomėjimas šiuolaikiniu šokiu yra. Tiesa, koncertas buvo nemokamas, taigi, galima manyti, jog dalis susirinkusiųjų tiesiog ieškojo vietos, kur praleisti šeštadienio vakarą, tačiau geriau apsidairius aplink buvo galima sutikti daugybę ankstesniuose koncertuose jau matytų veidų, taigi ir tikrųjų šokio fanų.

Gerokai vėlavęs, pasirodymas prasideda. Didžiuliame ekrane pasirodo vaizdas ir keletą minučių visi stebi projektoriuje rodomas dviejų šokančių žmonių figūras. Dar po keletos minučių iš po projektoriaus vienais apatiniais atsirita mergina ir vaikinas bei ima demonstruoti savo tobulai išlavinto kūno galimybes. Spektaklis sujungė naujus, dar negirdėtus garsus, plastiką bei kūno lankstumą, šviesos bei naujausių technologijų teikiamas galimybes. Nors pasirodymas truko neilgai, tačiau jis paliko jaukų įspūdį, prie kurio didžiule dalimi prisidėjo puikiai parinkta erdvė, suteikusi paslaptingumo ir išskirtinumo.

Sprendžiant iš publikos reakcijų, festivaliui dar lemta gyvuoti ilgai, nes kolektyvų pasirodymai nepaliko abejingų visomis prasmėmis. Dalis tik dabar sužinojo, kad šokis gali būti toks įvairiapusis, kita dalis nustebo, pamačiusi, kas telpa į šiuolaikinio šokio sąvoką, tačiau daugiausiai žiūrovų puikiai žinojo, kur eina, nes tarpusavio diskusijos apie šokius leido suprasti, kad susirinko tikslinga publika.
 

Straipsnis iš: http://www.15min.lt/ikrauk/naujiena/pramogos/kas-yra-siuolaikinis-sokis-aura22-festivali-apzvelgiant-517-260644#ixzz28Py8FFwM