Mano mylimiesiems

Choreografija: Thierry Smits
Šokėjai: Rudi Cole, Daudet Grazaï, Christian D. Guerematchi, Alpha Sanneh, Dean Lee Sefton, Damien Chevron, Oliver Tida, Alexandre Gbeblewoo, Pascal Beugre-Tellier
Muzika: Johanes Sebastian Bach
Fonograma: Maxime Bodson
Choreografo asistentas: Benjamin Bac
Scenografija: Thierry Smits, Thomas Beni
Apšvietimas ir technika: Thomas Beni
Kostiumai: Luc Gering
Trukmė: 65 min.
Premjera: 2010 m.

Šį spektaklį taip pat kūrė: Théâtre de la Place, Théâtre de Namur

Kuriant talkino: CNCDC Châteauvallon, Musikteater Baltoppen et De Velinx

Spektaklį parėmė: Prancūzijos bendruomenės Belgijoje ministerija, šokio skyrius, Wallonia Brussels International

---

Spektaklis „Mano mylimiesiems“ — tai grįžimas prie grynojo šokio per estetinę kompoziciją. Abstrakti šio spektaklio choreografija yra pagrįsta būtent J. S. Bacho muzika. Pirmą kartą T. Smitsas bendradarbiauja su šokėjais, kilusiais iš Afrikos, o savo šokio kalbą čia sulieja su jų asmenybių ir kūnų sodrumu. Devyniese jie viešpatauja baltoje beveik tuščioje scenoje. Čia nesama jokio siužeto — choreografine išraiška siekiama paveikti ne protą, o jusles. Tiesiog pasakojama apie kūnų judėjima, šokio malonumą ir per meilę judesiui siekiama pasidalinti energija su žiūrovu.

Nuo pat pirmojo sezono spektaklis „Mano mylimiesiems“ sulaukė didelio pasisekimo tiek pačioje Belgijoje, tiek užsienyje. Tarptautinis turas, pradėtas 2010 metų sausio mėnesį, vis dar tęsiasi. Jau aplankyta Prancūzija, Vokietija, Kroatija, Artimieji Rytai, Palestina, Danija, Lenkija, Jungtinė Karalystė, JAV, Liuksemburgas, Olandija, Suomija, Italija, Ispanija.

 

Trupė „Compagnie Thor“, vadovaujama Thierry Smitso, yra viena įtakingiausių Belgijos šokio trupių. Per 20 savo veiklos metų ši trupė yra sukūrusi daugiau kaip 30 šokio kūrinių ir gastroliavusi visame pasaulyje.

Choreografo T. Smitso kuriami spektakliai — tarp grynojo šokio ir tikrosios dramos. Savo darbais jis kalba apie mūsų ryšį su seksualumu ir šventumu, apie kūną kaip aistros ir malonumų objektą, o kartu — priminimą apie žmogaus ribotumą.

T. Smitsas visuomet siekia kurti abstraktų darbą, kuriame galėtų peržengti savo choreografinės kompozicijos ribas, judesio paieškos principus. Bet kad ir kokį žanrą pasirinktų, jis tiksliai jaučia estetiką.