Birutė Letukaitė – šokėja, choreografė, pedagogė. Į šokį atėjo iš meninės gimnastikos, 10 metų šoko išraiškos šokio kolektyve „Sonata“ (vad. Kira Daujotaitė). Vėliau stažavosi daugybėje šokio seminarų užsienio šalyse pvz.: 6 kartus Paluccos šokio mokykloje Drezdene.

1980 m. įkūrė modernaus šokio studiją, kuri išaugo į profesionalų, tarptautinį pripažinimą pelniusį šokio teatrą AURA. Nuo 1990 m., dar prieš Nepriklausomybės atgavimą, B. Letukaitė pirmoji Lietuvoje pradėjo kviestis užsienio choreografus ir šokio pedagogus, organizuoti šokio seminarus; bendrus projektus su kitų sričių menininkais, senjorais, žmonėmis su motorine ir regos negalia. Pirmą kartą lietuviškoje šokio trupėje („Aura“) pradėjo šokti ir kviestiniai šokėjai iš kitų šalių. B.Letukaitė įkūrė prie šokio teatro „Aura“ veikiančią studiją-mokyklą, kurioje paruošiami vieni geriausių Lietuvos šokėjų (jos auklėtinis Virgis Puodžiūnas jau daug metų šoka garsioje Sasha Waltz trupėje Berlyne).

1989 m. B. Letukaitė suorganizavo pirmąjį Tarptautinį modernaus šokio festivalį Lietuvoje, Kaune. Mieste, kuris yra Lietuvos modernaus šokio lopšys, nes čia 1939 m. Danutė Nasvytytė, grįžusi po studijų Vokietijoje, įsteigė I-ąją šokio mokyklą. Festivalis, organizuojamas kasmet, tapo tradiciniu ir vienu žymiausių Kauno bei šalies kultūrinio gyvenimo renginių.

B. Letukaitės kūrybinė bei meninė-edukacinė veikla yra labai plati. Ji dirbo choreografe sporto ir teatro mokyklose, dėstė šokio filosofiją Kūno kultūros akademijoje, yra ilgametė šokio istorijos dėstytoja Vytauto Didžiojo universitete, tarptautinių ir vietinių šokio konkursų žiūri narė. B. Letukaitė aktyviai gilinasi į įvairius su šokiu susijusius aspektus bei problemines sritis, vysto intensyvią kūrybinę veiklą, aktyviai kurdama ne tik Kauno šokio teatrui „Aura“ bet ir entuziastingai prisidėdama prie kitų kūrybinių iniciatyvų bei bendrų projektų, rengiamų kartu su Lietuvos ir užsienio menininkais.

Bendradarbiaudama su dramos žanro atstovais, sukūrė choreografiją 6 dramos spektakliams bei daugybę choreografinių kompozicijų įvairiems renginiams.

Jos spektakliai šokio teatrui „Aura“ – „Extremum mobile“ ir „Aseptinė zona arba lietuviškos sutartinės“ – buvo rodyti daugiau kaip 20 užsienio valstybių, bei laimėjo pirmas vietas Vitebsko (Baltarusija), Kalyšo (Lenkija) tarptautiniuose konkursuose.

Tarp daugybės tarptautinių, vyriausybės ir miesto apdovanojimų: „Auksinis scenos kryžius“ už geriausią choreografiją, „III laipsnio Santakos garbės ženklas“ už nuopelnus Kauno miestui, Kauno apskrities garbės ženklas už gyvenimo nuopelnus, „Kauno dvasios riteris“ už nuoplenus kultūros srityje ir Vyriausybės kultūros ir meno premija už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui.

Dėka užsispyrimo tokių choreografų (B. Letukaitė), kurie nebijodami priešiškumo nenustojo eksperimentuoti, ateinantys metai turi atnešti naują politinę ir kūrybinę energiją Baltijos šalims.

Bonie Sue Stein, Dance Magazine, 1990 Nr.9